Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 29 Bible Online

Jobo 29 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 29

¹Tada Jobas toliau tęsė savo kalbą ir sakė:

²„O, kad būčiau kaip kadaise, praėjusiais mėnesiais, kaip dienomis, kai Dievas mane globojo!

³Kai švietė jo žibintas virš mano galvos, ir jo šviesoje ėjau per tamsą;

⁴kai buvo mano žydėjimo dienos, ir Dievas saugojo mano palapinę;

⁵kai Visagalis dar buvo su manimi, ir mano vaikai dar supo mane;

⁶kai mano kojos būdavo plaunamos piene, ir iš uolos tekėjo aliejaus srovės!

⁷Kai eidavau pro miesto vartus užimti savo vietos aikštėje,

⁸jauni vyrai pamatę mane duodavo kelią, o senieji pakilę stovėdavo.

⁹Kilmingieji liaudavosi kalbėję, rankomis užsiimdavo burnas.

¹⁰Didžiūnai pritildavo, liežuviai lipdavo jiems prie gomurio.

¹¹Išgirdę apie mane žmonės mane laimino, mane pamatę žmonės mane gyrė,

¹²nes gelbėjau vargdienį, kuris šaukėsi pagalbos, ir našlaitį, neturintį kas jam padėtų.

¹³Mirdami žmonės mane laimino, aš džiuginau našlės širdį.

¹⁴Teisumu vilkėjau, ir jis mane gaubė, teisingumas buvo mano apsiaustas ir turbanas.

¹⁵Tapau aklojo akimis ir luošojo kojomis.

¹⁶Beturčiui buvau tėvas, nepažįstamo žmogaus teises gyniau teisme.

¹⁷Nedoram žmogui iltis nudaužiau, priverčiau jį grobį iš nasrų paleisti.

¹⁸Tada sakydavau: ‘Mirsiu savo lizde, savo dienas padauginsiu kaip smėlį.

¹⁹Mano šaknys siekia vandenį, ant mano šakų krinta rasa visą naktį.

²⁰Mano jėgos atnaujintos, mano rankose — nuolat naujas lankas’.

²¹Žmonės klausydavosi manęs ir laukdavo, tylėdami priimdavo, kai jiems patardavau.

²²Man baigus kalbėti jie neturėdavo, ką sakyti; tarsi rasos lašai krisdavo ant jų mano žodis.

²³Jie laukdavo manęs kaip lietaus, tarsi vėlyvuosius lietus gėrė mano žodžius.

²⁴Šypsodavausi jiems, ir kai netekdavo pasitikėjimo savimi, mano veido šypsena jiems suteikdavo jėgų.

²⁵Buvau jų vadas ir rodžiau jiems kelią, vedžiau juos kaip karalius savo karines pajėgas ir guodžiau liūdinčius.