Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 30 Bible Online

Jobo 30 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 30

¹O dabar mane pajuokia vyrai, amžiumi už mane jaunesni, kurių tėvų nebūčiau laikęs vertais šunų, ganančių mano avių kaimenę.

²Kokia nauda man iš jų rankų stiprumo? Jų jėgos išsekusios.

³Neturto ir bado nualinti, jie graužia sausą ir apleistą dirvą,

⁴skinasi balandos krūmuose ir raunasi karklų šaknų maistui.

⁵Išvaryti iš žmonių tarpo, vejami riksmų tarsi būtų vagys,

⁶jie priversti gyventi upės slėnių šlaituose, žemės urvuose ir tarp uolų.

⁷Jie murma krūmuose ir voliojasi po krūmokščiais,

⁸niekšingi bevardžiai klajūnai, botagu iš šalies išvaryti.

⁹Ir štai jie pajuokia mane dainomis; aš esu tapęs jiems priežodžiu.

¹⁰Manimi jie bjaurisi, nuo manęs traukiasi; net nesidrovi spjauti man į veidą!

¹¹Dievas nuginklavo mane ir padarė bejėgį, tad jie nebesivaržo mano akivaizdoje.

¹²Iš dešinės mane užpuola paauglių gauja, parbloškia ir statosi apgulos pylimus mano žūčiai.

¹³Jie užkerta man taką, ir jiems sekasi mane naikinti.

¹⁴Jie puola mane tarsi pro išlaužtą sienoje spragą, ritasi kaip šėlstančios bangos.

¹⁵Siaubas mane pribloškia; mano orumą it vėjas nupučia, tarsi debesis išnyksta mano gerovė.

¹⁶O dabar mano gyvastis baigiasi, užgriuvo mane skausmo dienos.

¹⁷Naktį jaučiu sukant man kaulus, mane graužiantis skausmas niekada nemiega.

¹⁸Jis smarkiai stveria mane už drabužio, užverždamas apykaklę.

¹⁹Jis įstūmė mane į liūną, su dulkėmis ir pelenais esu sulygintas.

²⁰Šaukiuosi tavęs, bet tu manęs neišklausai; aš laukiu, bet tu tik pasižiūri į mane.

²¹Pasidarei man nuožmus ir vargini savo galinga ranka.

²²Pakeli mane ir užsodini ant vėjo, vėtai mane staugiančioje audroje.

²³Žinau, nuvesi mane į mirtį — į namus, skirtus visiems gyviesiems.

²⁴Bet niekas juk nekelia rankos prieš nelaimės prislėgtąjį, kai jis šaukiasi pagalbos.

²⁵Argi aš neapverkiau nelaimingųjų, argi neplyšo man širdis dėl skurdžių?

²⁶Bet kai aš laukiau gero, atėjo pikta; kai tikėjausi šviesos, atėjo tik tamsa.

²⁷Mano širdis sumišusi ir neranda ramybės; kasdien mane pasitinka kančios.

²⁸Paniuręs vaikštinėju be saulės; sueigoje atsistoju ir šaukiuosi pagalbos.

²⁹Pasidariau šakalų broliu ir stručių draugu.

³⁰Juoduoja ir pleišėja mano oda, nuo karščio apdegė mano kaulai.

³¹Mano lyra groja raudas, o mano birbynė rauda su verkiančiais.