Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 33 Bible Online

Jobo 33 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 33

¹Tad dabar, Jobai, klausykis mano kalbos, įsiklausyk į kiekvieną žodį.

²Štai atveriu aš burną, ir mano žodžiai ant liežuvio galo.

³Mano žodžiai eis iš pačios širdies, mano lūpos tars gryną tiesą.

⁴Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalio alsavimas laiko mane gyvą.

⁵Jei pajėgi, atsakyk man; pasirenk ir kibk į mane!

⁶Dievo akyse aš tau lygus; aš irgi paimtas iš molio.

⁷Tad nėra tau ko manęs bijoti, ir mano ranka tavęs neprislėgs.

⁸Iš tikrųjų tu kalbėjai man tiesiai į ausis, aš girdėjau tavo žodžių skambesį.

⁹Tu sakai: ‘Esu tyras, nenusižengęs; esu nekaltas, nėra manyje kaltės.

¹⁰Bet jis randa dingsčių prieš mane, laiko mane savo priešu;

¹¹mano kojas jis deda į šiekštą, stebi visus mano takus’.

¹²Čia tu neteisus, aš tau sakau, nes Dievas didesnis už žmogų.

¹³Kam gi bylinėjiesi su juo, kad jis neatsako tau žodis į žodį?

¹⁴Juk Dievas kalba daug kartų, nors žmonės to ir nesupranta,

¹⁵sapne, nakties regėjime, žmonėms giliai įmigus ir gulint lovose.

¹⁶Tada jis atveria žmonėms ausis ir, juos įspėdamas, sukelia baimę,

¹⁷kad užkirstų kelią žmogui pikta daryti, kad apsaugotų jį nuo puikybės,

¹⁸kad išgelbėtų jo gyvastį nuo kapo, o gyvybę — nuo kalavijo.

¹⁹Žmogų pamoko ir skausmai lovoje, ir nesiliaujanti kaulų gėla.

²⁰Sergančiam žmogui koktu pasižiūrėti į maistą, net skanėstų jis negali pakęsti.

²¹Jo kūnas taip sunyksta, kad sunku į jį žiūrėti, o kaulai, kadaise nematomi, dabar kyšo.

²²Prie kapo duobės jis priartėja, jo gyvastis — prie mirusiųjų buveinės.

²³Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas, vienas tarpininkas iš tūkstančių, norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,

²⁴atjaustų jį ir sakytų: ‘Neleisk jam žengti į kapą, radau jam išpirką.

²⁵Teatjaunėja jo kūnas, tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!’ —

²⁶žmogus melstųsi Dievui, ir jis išklausytų, leistų eiti į jo Artumą su džiaugsmu, nes Dievas grąžintų mirtingajam jo teisumą.

²⁷Tas žmogus skelbtų kitiems sakydamas: ‘Nusidėjau, nusižengiau, bet Dievas nebaudė manęs kaip buvau nusipelnęs.

²⁸Jis išgelbėjo mano gyvastį nuo kapo, ir aš matau gyvenimo šviesą’.

²⁹Iš tikrųjų Dievas daro visa tai žmogui ne vieną kartą,

³⁰norėdamas pargrąžinti nuo kapo, kad jis pamatytų gyvenimo šviesą.

³¹Dėmėkis tai, Jobai, klausykis manęs! Tylėk, o aš kalbėsiu.

³²Jei turi ką atsakyti, sakyk; kalbėk, nes man malonu būtų tave pateisinti.

³³Jei ne, tai klausykis manęs; tylėk, aš pamokysiu tave išminties“.