Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 34 Bible Online

Jobo 34 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 34

¹Tada Elihuvas toliau sakė:

²„Klausykitės, išminčiai, mano žodžių, ištempkite, žinovai, savo ausis.

³Juk ausis taip svarsto žodžius, kaip gomurys ragauja maistą.

⁴Pažinkime, kas teisinga, nuspręskime tarpusavy, kas gera.

⁵Juk Jobas sakė: ‘Esu teisus, bet Dievas nepripažino mano teisumo.

⁶Nepagrįstai esu laikomas melagiu; nepagydomai žaizdotas, nors esu be kaltės’.

⁷Kas per žmogus tas Jobas? Jis gurkšnoja pajuoką kaip vandenį,

⁸bendrauja su piktadariais ir susideda su nedorais vyrais.

⁹Juk jis sako: ‘Žmogui nėra jokios naudos patikti Dievui’.

¹⁰Taigi, protingieji vyrai, klausykitės manęs! Ne Dievui daryti tai, kas nedora, ne Visagaliui daryti tai, kas pikta!

¹¹Juk jis atlygina pagal žmogaus darbus, su kiekvienu elgiasi pagal jo elgesį.

¹²Juk Dievas iš tikrųjų nedaro, kas nedora, Visagalis nėra neteisingas.

¹³Argi kas nors kitas patikėjo jam žemę ir pavedė jam visą pasaulį?

¹⁴Jei tik jis panorėtų atšaukti savo dvasią ir gyvybės alsavimą,

¹⁵visi gyvūnai tuoj pražūtų, ir žmonija sugrįžtų į dulkes.

¹⁶Tad jei turi supratimo, išgirsk! Klausykis, ką sakau.

¹⁷Argi nekenčiantis teisingumo galėtų valdyti? Nejau tu pasmerksi Teisųjį ir Galingąjį,

¹⁸kuris karaliui sako: ‘Tu niekšas!’ ir kilmingiesiems: ‘Jūs nedori!’ —

¹⁹kuris nerodo šališkumo nei didžiūnams, nei gerbia turtuolį labiau už vargšą? Juk jie visi — jo rankų kūriniai.

²⁰Akies mirksniu jie miršta vidurnaktį; žmonės parbloškiami ir išnyksta, galingieji pašalinami ne žmogaus ranka.

²¹Juk jo akys stebi mirtingojo kelią ir mato kiekvieną jo žingsnį.

²²Nėra tamsos ar juodos nakties, kurioje galėtų slėptis nedorėliai.

²³Nereikia jam šaukti nė vieno į teismą.

²⁴Jis sutriuškina galinguosius be tardymo ir kitus pasodina jų vieton.

²⁵Kadangi pažįsta jų darbus, jis parbloškia juos ir sutriuškina naktį.

²⁶Parbloškia juos dėl jų nedorumo viešoje vietoje kaip nusikaltėlius,

²⁷nes jie buvo neištikimi jam ir nė kiek nepaisė jo įsakymų.

²⁸Taip jie privertė vargšus šauktis Dievo, ir jis išgirdo prislėgtųjų pagalbos šauksmą.

²⁹Jei jis tyli, kas gali jį smerkti? Jei jis slėptų savo veidą, kas galėtų jį matyti — ar tai būtų tauta ar žmogus, —

³⁰kad neviešpatautų nedoras žmogus, nė tie, kurie suvilioja žmones?

³¹Tarkime, kas nors sakė Dievui: ‘Iškentėjau bausmę, daugiau nenusižengsiu;

³²pamokyk mane, kad galėčiau matyti; jei pikta padariau, daugiau to nedarysiu’.

³³Argi jis turėtų atlyginti, kaip tau patinka, dėl to, kad tu atmeti ką jis daro? Juk tu turi rinktis, o ne aš; užtat sakyk, ką žinai.

³⁴Protingi žmonės man sakys, ir išmintingas vyras, mane išgirdęs, tars:

³⁵‘Jobas kalba nežinodamas, jo žodžiai neapgalvoti’.

³⁶O, kad Jobas būtų iki galo išmėgintas, nes jis kalba kaip nedoras vyras!

³⁷Juk jis savo nuodėmę papildo maištu, mūsų akyse skeryčiojasi ir vis daugiau burnoja prieš Dievą“.