Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 41 Bible Online

Jobo 41 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 41

¹Kas tik pamato Leviataną, netenka drąsos ir puola ant žemės.

²Argi jis nėra nuožmus tam, kas jį pažadina? Kas galėtų stoti prieš jį?

³Kas jam priešintųsi ir nenukentėtų? Po visu dangumi tokio nėra!

⁴Vargu ar man reikia kalbėti apie jo kojas jo žygdarbių smulkmenas ir grakštų sudėjimą.

⁵Kas gali nuplėšti jo išorinį dangalą ar perdurti dvigubus jo šarvus?

⁶Kas gali priversti jį pražioti nasrus? Siaubą kelia pliki jo dantys!

⁷Jo nugarą dengia tarsi eilės skydų, glaudžiai sukabintų ir kietų kaip akmuo.

⁸Vienas skydas prišlietas prie kito, kad net oras negali tarp jų praeiti.

⁹Sujungti vienas su kitu, jie neatskiriami.

¹⁰Kai jis čiaudi, blyksteli šviesa; jo akys tarsi aušros prošvaistė.

¹¹Iš jo nasrų šoka liepsnos, veržiasi kibirkščių srovės.

¹²Iš jo šnervių kyla dūmai, tarsi verdant puodui ant žabų ugnies.

¹³Jo alsavimas uždega anglis, iš jo nasrų veržiasi liepsnos.

¹⁴Jo sprande slypi jėga; baimė apima visus jį sutinkančius.

¹⁵Jo raumenų sluoksniai glausti, tvirtai nulieti ir nepajudinami.

¹⁶Jo širdis tvirtai nulieta kaip akmuo, kieta kaip apatinė girnapusė.

¹⁷Kai jis stoja piestu, net galiūnai dreba ir nustėrę iš siaubo traukiasi.

¹⁸Kas jį pultų, nenugalėtų kalaviju; nenugalėtų nei ietimi, nei sviediniu, nei iešmu.

¹⁹Geležį jis laiko šiaudais, varį — sudūlėjusiu medžiu.

²⁰Strėlė neprivers jo bėgti; svaidyklės akmenys jam tarsi šiaudai.

²¹Vėzdai jam panašūs į šiaudus; jis juokiasi iš iečių zvimbimo.

²²Jo pilvas aštriai kiautėtas; jis šliaužia purvu tarsi kūlimo šlajos.

²³Jis priverčia gelmę kunkuliuoti tarsi katilą, sumaišo jūrą it smilkyklę.

²⁴Paskui save jis palieka blizgantį taką; būtų galima manyti, kad gelmė žila.

²⁵Žemėje lygaus jam nėra; tai kūrinys be baimės.

²⁶Jis mato visa, kas didinga; jis visų išdidžiųjų gyvūnų karalius“.