Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 6 Bible Online

Jobo 6 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 6

¹Tada Jobas atsakydamas tarė:

²„Ak, kad mano širdgėla būtų pasverta, ir visos mano negandos padėtos ant svarstyklių!

³Juk jos nusvertų jūros smiltis. Todėl mano žodžiai buvo aštrūs.

⁴Juk Visagalio strėlės susmigusios į mane, ir mano dvasia čiulpia jų nuodus, Dievo siaubas gaubia mane.

⁵Argi bliauna laukinis asilas, turėdamas žolės? Argi baubia jautis, turėdamas pašaro?

⁶Argi kas valgo prėską beskonį maistą? Argi turi skonį piktžolių sunka?

⁷Toks maistas man koktus; jis tarsi maistas ligonio.

⁸O, kad mano prašymas būtų patenkintas ir Dievas suteiktų, ko trokštu!

⁹Net jeigu Dievui patiktų mane sutrinti, duoti laisvę savo rankai ir mane nušluoti,

¹⁰tai būtų man paguoda! Džiaugčiausi net veriančiu skausmu, nes neatmečiau Šventojo žodžių.

¹¹Kokios gi mano jėgos, kad galėčiau tai pakelti? Kiek ilgai man gali užtekti kantrybės?

¹²Nejau mano jėgos — akmens stiprumo, o mano trapi prigimtis — žalvario?

¹³Iš tikrųjų pats sau padėti negaliu, man atimtos visos išgalės.

¹⁴Bėdoje kaip ši man reikia ištikimų bičiulių, ar būčiau atmetęs Visagalio baimę, ar ne.

¹⁵Bet mano bičiuliai nuvilia mane kaip srautai, išdžiūstantys per sausrą.

¹⁶Tirpstančio sniego ir ledų jie būna prigrūsti,

¹⁷bet kaitrai užėjus pranyksta, kai karšta, pasitraukia iš savo vietos.

¹⁸Karavanai suka iš kelio jų ieškodami, klajoja ir pražūva dykumoje.

¹⁹Karavanai iš Temos jų ieško, vilkstinės iš Šebos jų viliasi.

²⁰Bet jie nusivilia, tuščiai tikėjęsi, pasiekia tas vietas ir apstulbsta.

²¹Tad tokie dabar man esate: matote mano negandas, bet išsigandote.

²²Argi prašiau: ‘Duokite man dovaną’? Arba: ‘Duokite iš savo turtų kyšį už mane’?

²³Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų’? Arba: ‘Išpirkite mane iš engėjų nagų’?

²⁴Mokykite mane, ir aš tylėsiu, parodykite, kur mano suklysta.

²⁵Kokie įtaigūs tiesūs žodžiai! Bet ką reiškia jūsų įrodinėjimai?

²⁶Argi jūs neprasimanote žodžių įrodinėjimams ir bevilčio žmogaus žodžių nelaikote tauškalais?

²⁷Jūs net kauliukus mestumėte dėl našlaičio ir parduotumėte savo bičiulį.

²⁸Bet malonėkite pažvelgti į mane: į akis jums nemeluosiu.

²⁹Prašyčiau pasvarstyti, kad nebūtų neteisybės; apsvarstykite, aš vis dar teisus!

³⁰Argi mano liežuvis suktas? Ar aš neatskiriu nelaimės, kai ją patiriu?