Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 7 Bible Online

Jobo 7 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 7

¹Argi žmogaus gyvenimas žemėje nėra sunki tarnyba? Argi žmogaus dienos nėra kaip samdinio dienos?

²Tarsi vergas jis trokšta pavėsio, tarsi samdinys laukia savo atlygio.

³Man skirti mėnesiai pilni nusivylimo, mano dalia — naktys, kupinos širdgėlos.

⁴Eidamas gulti, klausiu: ‘Kada atsikelsiu?’ Bet naktis ilga, ir ligi aušros aš neramiai vartausi.

⁵Mano kūną dengia kirmėlės ir purvas, mano oda pleišėja ir pūliuoja.

⁶Mano dienos eiklesnės už audėjo šaudyklę, be vilties jos skuba prie savo galo.

⁷Neužmiršk, kad mano gyvenimas tik vėjas; niekada daugiau neberegėsiu laimės.

⁸Akis, stebinti mane, nebematys manęs; tavo akys ieškos manęs, bet manęs jau nebebus.

⁹Kaip debesis pamažu nyksta ir praeina, taip žengiantis žemyn į Šeolą niekada nebegrįžta.

¹⁰Į savo buveinę jis nebesugrįš, jo namai daugiau jo nebepažins.

¹¹Todėl negaliu leisti savo lūpoms tylėti; kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuosi gyvasties kartėlyje.

¹²Argi aš jūra ar jūros pabaisa, kad tu pastatei prie manęs sargybą?

¹³Kai pagalvoju: ‘Mano lova mane paguos, mano guolis pasidalys su manimi skausmu’, —

¹⁴tu gąsdini mane sapnais ir siaubą man keli regėjimais,

¹⁵idant rinkčiausi pasmaugimą ir mirtį negu šiuos griaučius.

¹⁶Daugiau nebegaliu! Amžinai negyvensiu! Tad pasitrauk nuo manęs, nes mano dienos tik ūkanos.

¹⁷Kas tas žmogus, kad jį taip aukštini? Kodėl kreipi į jį dėmesį!

¹⁸Kasdien jį lankai, kiekvieną akimirką jį bandai!

¹⁹Kiek ilgai nenuleisi akių nuo manęs ir neatstosi, kol nurysiu seiles?

²⁰Jei ir nusidėjau, tai ką padariau tau, žmogaus sarge? Kodėl pavertei mane savo taikiniu? Kodėl tapau tau našta?

²¹Kodėl neatleidi mano nusižengimo ir nepanaikini mano kaltės? Juk netrukus gulėsiu dulkėse; ieškosi manęs, bet manęs jau nebebus“.