Read Lietuvos Biblijos draugija Psalmynas 107 Bible Online

Psalmynas 107 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Psalmynas 107

¹„Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina“.

²Taip tesako VIEŠPATIES atpirktieji, kuriuos jis atpirko iš vargo,

³surinko iš svetimų šalių, iš Rytų ir Vakarų, iš Šiaurės ir Pietų.

⁴Vieni klajojo dykumoje ir tyruose, bet miesto, kuriame galėtų įsikurti, nerado.

⁵Alkani ir ištroškę, jie tik gyvastį nešiojo.

⁶Tada būdami varge jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis gelbėjo juos iš bėdų,

⁷vedė tiesiu keliu, kol jie pasiekė gyvenamą miestą.

⁸Tedėkoja jie VIEŠPAČIUI už jo ištikimąją meilę, už nuostabius darbus žmonijai,

⁹nes jis patenkino trokštančius ir alkstančius pripildė gėrybių.

¹⁰Kiti sėdėjo niūrioje tamsoje, belaisviai skurde ir grandinėse,

¹¹nes buvo maištavę prieš VIEŠPATIES žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo užmojį.

¹²Jų širdį sutramdė kančia, jie sukniubo, ir nebuvo kas padėtų.

¹³Tada būdami varge jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis išvadavo juos iš bėdų,

¹⁴išvedė juos iš niūriosios tamsos ir sutraukė jų pančius.

¹⁵Tedėkoja jie VIEŠPAČIUI už jo ištikimąją meilę, už nuostabius darbus žmonijai,

¹⁶nes jis pralaužia vario vartus ir sunaikina geležies velkes.

¹⁷Vieni buvo pasiligoję dėl savo nuodėmingo kelio ir už savo kaltes turėjo kentėti.

¹⁸Į maistą jie negalėjo net pažiūrėti ir buvo netoli mirties vartų.

¹⁹Tada būdami varge jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis išvadavo juos iš bėdų,

²⁰siuntė savo žodį jiems išgydyti ir išgelbėti nuo pražūties.

²¹Tedėkoja jie VIEŠPAČIUI už jo ištikimąją meilę, už nuostabius darbus žmonijai.

²²Teatnašauja bendravimo aukas ir teskelbia jo darbus džiugesio giesmėmis.

²³Kiti plaukė laivais į jūrą ir uždarbiavo didžiuose vandenyse.

²⁴Jie matė VIEŠPATIES darbus, jo nuostabius veiksmus gelmėse.

²⁵Jam paliepus, kilo audros ir sukėlė aukštas jūros bangas.

²⁶Jie kilo aukštyn ligi dangaus, nėrė žemyn į gelmes, ir širdis jiems stiro iš baimės.

²⁷Tarsi girti jie svirduliavo ir svyravo, suglumę nebežinodami ką daryti.

²⁸Tada būdami varge jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis ištraukė juos iš bėdų,

²⁹šėlstančią audrą nuramino, ir jūros bangos buvo nutildytos.

³⁰Jie džiaugėsi nurimusia jūra, ir jis nuvedė juos į jų prekybos uostą.

³¹Tedėkoja jie VIEŠPAČIUI už jo ištikimąją meilę, už nuostabius darbus žmonijai.

³²Teaukština jį tautos sueigoje, tešlovina seniūnų taryboje.

³³Jis pavertė upes dykuma, vandens šaltinius — išdžiūvusia žeme,

³⁴vešlų kraštą — druskingais pelkynais dėl jo gyventojų nedorumo.

³⁵Jis pavertė dykumą vandens tvenkiniais, išdžiūvusią žemę — srūvančiais šaltiniais.

³⁶Alkanus žmones ten apgyvendino, ir jie pasistatė miestą.

³⁷Jie sėjo laukus, veisė vynuogynus ir nuėmė gausų derlių.

³⁸Jis laimino juos, ir jų labai daugėjo, ir jų galvijų skaičiui jis neleido sumažėti.

³⁹Jie sumenko ir buvo pažeminti per priespaudą, skurdą ir kančią.

⁴⁰Bet tas, kuris lieja panieką ant didžiūnų ir varo juos klajoti po neįžengiamą dykynę,

⁴¹išgelbėjo beturčius iš skurdo ir jų šeimas pagausino lyg kaimenes.

⁴²Dorieji tai mato ir džiaugiasi, o visų nedorėlių burnos užsičiaupia.

⁴³Išmintingas žmogus pastebės šiuos dalykus, ir mąstys apie VIEŠPATIES ištikimąją meilę.