Read Lietuvos Biblijos draugija Psalmynas 119 Bible Online

Psalmynas 119 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Psalmynas 119

¹א [54] Laimingi, kurių kelias be priekaišto, kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Įstatymą.

²Laimingi, kas laikosi jo įsakų ir ieško jo visa širdimi,

³nedaro nieko pikta, bet eina jo keliais.

⁴VIEŠPATIE, tu davei savo įsakymus, kad jie būtų uoliai vykdomi.

⁵O, kad būčiau tvirtas, laikydamasis tavo įstatų kelių!

⁶Niekuomet nebūsiu sugėdintas, jei įsižiūrėsiu į visus tavo įsakymus.

⁷Dora širdimi tave šlovinsiu, kai išmoksiu teisius tavo įsakus.

⁸Laikysiuosi tavo įstatų, o tu niekada nepalik manęs!

⁹ב Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? — Laikydamiesi tavo žodžių.

¹⁰Visa širdimi tavęs ieškau, neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.

¹¹Branginu širdyje tavo žodį, kad tau nenusidėčiau.

¹²Būk pašlovintas, VIEŠPATIE! Išmokyk mane savo įstatų.

¹³Kartoju lūpomis visus tavo burnos sprendimus.

¹⁴Džiaugiuosi tavo kelio įsakais kaip visais turtais.

¹⁵Gilinuosi į tavo įsakymus ir įsižiūriu į tavo kelius.

¹⁶Mėgaujuosi tavo įstatais, paisysiu tavo žodžio.

¹⁷ג Būk dosnus savo tarnui, kad galėčiau gyventi, laikydamasis tavo žodžio.

¹⁸Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius.

¹⁹Gyvenu tik kaip ateivis žemėje, tad neslėpk nuo manęs savo įsakymų.

²⁰Man širdis alpsta nuo ilgesio, dieną naktį ieškau tavo sprendimų.

²¹Tu grasini įžūliesiems — prakeiktiesiems, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.

²²Išlaisvink mane nuo pajuokos ir užgaulių, nes laikausi tavo įsakų.

²³Nors didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais.

²⁴Tavo įsakai man žavūs, jie man patarėjai.

²⁵ב Parblokštas guliu dulkėse, tad atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

²⁶Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei, tad mokyk mane savo įsakų.

²⁷Padėk man suprasti tavo įsakų kelią, ir aš žavėsiuosi tavo nuostabiais darbais.

²⁸Esu skausmo žudomas, tad palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs.

²⁹Neleisk man eiti klystkeliais, būk geras man ir mokyk savo Įstatymo.

³⁰Pasirinkau ištikimybės kelią, mano kelrodis — tavo sprendimai.

³¹Tvirtai laikausi tavo įsakų; neleisk man, VIEŠPATIE, patirti gėdos.

³²Bėgu tavo įsakymų keliu, nes tu man duodi imlią širdį.

³³ה Mokyk mane, VIEŠPATIE, savo įstatų kelio, ir jo laikysiuosi dieną naktį.

³⁴Suteik man įžvalgos laikytis tavo Įstatymo ir visa širdimi jam paklusti.

³⁵Vesk mane savo įsakymų taku, nes tai man labai rūpi.

³⁶Palenk mano širdį į savo įsakus, o ne į savanaudį pelną.

³⁷Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose.

³⁸Laikykis man, savo tarnui, duoto pažado, pažado, kurį davei tavęs pagarbiai bijantiems.

³⁹Nugręžk nuo manęs užgaules, kurių bijausi, nes tavo sprendimai geri.

⁴⁰Juk žinai, kad ilgiuosi tavo įsakų, tad suteik man naują gyvenimą, nes tu esi teisus!

⁴¹ז Tepasiekia mane, VIEŠPATIE, tavo gerumas, tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.

⁴²Tuomet galėsiu atsakyti mano užgauliotojams, nes tavo žodžiu pasitikiu.

⁴³Įgalink mane visados sakyti tiesą, nes mano viltis — tavo sprendimai.

⁴⁴Paklusiu tavo Įstatymui visados — per amžių amžius.

⁴⁵Eisiu erdviu keliu, nes ieškojau tavo įsakų.

⁴⁶Kalbėsiu apie tavo įsakus ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.

⁴⁷Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu.

⁴⁸Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, — gilinuosi į tavo įstatus.

⁴⁹ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui, kuriuo davei man vilties.

⁵⁰Net kančioje esu paguostas, nes tavo pažadas mane gaivina.

⁵¹Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi, nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.

⁵²Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.

⁵³Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo, mane apima pyktis.

⁵⁴Tavo įstatai — mano giesmės šerdis, kur tik apsigyvenu.

⁵⁵Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą ir paklūstu tavo Įstatymui.

⁵⁶Tai mano laimė, nes laikiausi tavo įsakų.

⁵⁷ח VIEŠPATS mano dalis; aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.

⁵⁸Maldauju tave iš visos širdies, būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!

⁵⁹Kai pergalvoju tavo kelius, kreipiu savo kojas į tavo įsakus.

⁶⁰Skubu nedelsdamas laikytis tavo įsakymų.

⁶¹Nors nedorėlių virvės mane apipynė, tavo Įstatymo nemetu.

⁶²Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti dėl tavo teisių sprendimų.

⁶³Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis, visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.

⁶⁴Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė; mokyk mane savo įstatų.

⁶⁵ט Tu buvai geras man, savo tarnui, VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.

⁶⁶Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo, nes pasitikiu tavo įsakymais.

⁶⁷Prieš nubaudžiamas nuklysdavau, bet dabar laikausi tavo įsakų.

⁶⁸Geras esi ir gera darai, tad mokyk mane savo įstatų.

⁶⁹Įžūlieji šmeižia mane melais, o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.

⁷⁰Jų širdis atbukusi ir nutukusi, o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.

⁷¹Gera man, kad skyrei tokią bausmę — išmokti tavo įstatų.

⁷²Tavo duotas Įstatymas man brangesnis už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.

⁷³י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė; padėk man suvokti, kad reikia mokytis tavo įsakymų.

⁷⁴Tavęs pagarbiai bijantieji matydami mane džiūgaus, kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.

⁷⁵Žinau, VIEŠPATIE, kad teisūs tavo sprendimai ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.

⁷⁶Tepaguodžia mane tavo gerumas, kaip savo tarnui esi pažadėjęs.

⁷⁷Tepasiekia mane tavo gailestingumas, kad būčiau gyvas, nes tavo Įstatymas man žavus.

⁷⁸Tebūna sugėdinti įžūlieji, nes melu jie nuskriaudė mane; o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.

⁷⁹Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji, visi tie, kurie žino tavo įsakus.

⁸⁰Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus, kad nebūčiau sugėdintas.

⁸¹כ Mano širdis ilgisi tavo išganymo, aš dedu viltį į tavo žodžius.

⁸²Akis pražiūrėjau, laukdamas, kas tavo žadėta, ir klausiu: „Kada mane paguosi?“

⁸³Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį, tavo įstatų neužmiršau.

⁸⁴Kiek ilgai tavo tarnas turi kęsti? Kada pašauksi į teismą mano persekiotojus?

⁸⁵Įžūlieji iškasė man duobes; jie šaiposi iš tavo Įstatymo.

⁸⁶Visi tavo įsakymai man galioja; be priežasties esu persekiojamas, tad padėk man!

⁸⁷Nors jie beveik pribaigė mane žemėje, aš neapleidau tavo įsakų.

⁸⁸Dėl savo gerumo leisk man gyventi, idant laikyčiausi tavo duotų įsakų.

⁸⁹ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje.

⁹⁰Tavo ištikimybė trunka per visas kartas; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.

⁹¹Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta, nes visa tarnauja tau.

⁹²Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis, būčiau pražuvęs varge.

⁹³Per amžius neužmiršiu tavo įsakų, nes per juos išlaikei mane gyvą.

⁹⁴Tavo esu, tad gelbėk mane, nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.

⁹⁵Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti, bet aš gilinuosi į tavo įsakus.

⁹⁶Pamačiau, kad visi dalykai riboti, bet tavo įsakymas beribis.

⁹⁷מ O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.

⁹⁸Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus, nes jis nuolat su manimi.

⁹⁹Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus, nes tavo įsakai — mano užsiėmimas.

¹⁰⁰Įgijau daugiau supratimo už seniūnus, nes laikausi tavo įsakų.

¹⁰¹Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau, idant laikyčiausi tavo žodžio.

¹⁰²Nuo tavo sprendimų nenutolau, nes tu pats esi mano mokytojas.

¹⁰³Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai!

¹⁰⁴Iš tavo įsakų įgyju išminties, todėl nekenčiu jokio sukto kelio.

¹⁰⁵נ Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.

¹⁰⁶Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos paklusti tavo teisiems sprendimams.

¹⁰⁷Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

¹⁰⁸Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE, ir mokyk mane savo įsakų.

¹⁰⁹Nors mano gyvastis nuolat pavojuje, tavo Įstatymo niekada neužmirštu.

¹¹⁰Nedorėliai spendė man žabangus, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.

¹¹¹Tavo įsakai — mano amžinas paveldas, nes jais žavisi mano širdis.

¹¹²Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus amžinai, iki pat galo.

¹¹³ס Nepakenčiu suktos širdies žmonių, bet myliu tavo Įstatymą.

¹¹⁴Tu mano užuovėja ir skydas, mano viltis tavo žodyje.

¹¹⁵Atstokite nuo manęs, piktadariai; aš laikysiuosi savo Dievo įsakymų.

¹¹⁶Stiprink mane gyvenime, kaip esi pažadėjęs, neleisk mano vilčiai niekais nueiti.

¹¹⁷Padėk man, kad būčiau saugus ir visada branginčiau tavo įstatus.

¹¹⁸Tu atmeti visus, kurie nuklysta nuo tavo įstatų, nes suktos jų užmačios tuščios.

¹¹⁹Atliekomis laikai visus žemės nedorėlius, todėl aš myliu tavo įsakus.

¹²⁰Iš tavo baimės šiurpas apima mano kūną, esu kupinas pagarbios baimės tavo sprendimams.

¹²¹ע Dariau, kas teisinga ir teisu; tad nepalik manęs mano engėjams.

¹²²Laiduok savo tarno gerovę, neleisk įžūliems žmonėms manęs engti.

¹²³Akis pražiūrėjau, laukdamas tavo išganymo ir tavo teisaus pažado įvykdymo.

¹²⁴Elkis su savo tarnu pagal savo ištikimąją meilę ir mokyk mane savo įstatų.

¹²⁵Aš tavo tarnas, tad duok išminties, idant pažinčiau tavo įstatus.

¹²⁶Jau metas veikti VIEŠPAČIUI, nes tavo Įstatymas pažeidžiamas.

¹²⁷Tikrai aš myliu tavo įsakymus labiau už auksą, net už gryną auksą.

¹²⁸Tikrai aš tvarkau savo žingsnius pagal tavo įsakus ir nekenčiu jokio sukto kelio.

¹²⁹פ Nuostabūs tavo įsakai, todėl jų laikausi.

¹³⁰Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, pamoko įžvalgos net neišmanėlius.

¹³¹Atvira burna godžiai kvėpuoju, nes ilgiuosi tavo įsakymų.

¹³²Pažvelk į mane ir būk man maloningas, kaip visiems, kurie brangina tavo vardą.

¹³³Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs, ir niekada neleisk, kad pikta mane nugalėtų.

¹³⁴Atpirk mane nuo žmonių, kurie mane engia, kad laikyčiausi tavo įsakų.

¹³⁵Tešviečia tavo veidas tavo tarnui, temoko mane tavo įstatų.

¹³⁶Mano akys liejo ašarų upelius dėl to, kad žmonės nepaklūsta tavo Įstatymui.

¹³⁷צ Tu teisus, VIEŠPATIE, teisūs tavo sprendimai.

¹³⁸Tu išleidai teisius įsakus, jie nepajudinamai tvirti.

¹³⁹Mane apmaudas graužia lyg ugnis, nes mano priešai nepaiso tavo žodžių.

¹⁴⁰Koks tikras tavo pažadas! Tavo tarnas jį myli.

¹⁴¹Nors esu menkutis ir niekinamas, tavo įsakų laikausi.

¹⁴²Tavo teisumas — amžinas teisumas, ir tavo Įstatymas — tiesa.

¹⁴³Nors vargas ir skausmas ištiko mane, tavo įsakymai mane žavi.

¹⁴⁴Tavo įsakai teisūs per amžius; padėk man suprasti, idant gyvenčiau.

¹⁴⁵ק Iš visos širdies šaukiu: išklausyk mane, VIEŠPATIE, ir aš paklusiu tavo įstatams!

¹⁴⁶Šaukiuosi tavęs: išgelbėk mane, ir aš laikysiuosi tavo įsakų.

¹⁴⁷Prieš aušrą keliuosi šauktis pagalbos, sudedu viltis į tavo pažadą.

¹⁴⁸Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina, kai svarstau tavo žodį.

¹⁴⁹Kadangi tavo gerumas ištikimas, išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.

¹⁵⁰Artinasi tie, kurie į mane kėsinasi, nutolę nuo tavo Įstatymo.

¹⁵¹Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti, ir tavo įsakymai tikri.

¹⁵²Seniai apie tavo įsakus patyriau, kad tu juos skyrei būti per amžius.

¹⁵³ר Pažvelk į mano skausmą ir gelbėk mane, nes aš neužmiršau tavo Įstatymo.

¹⁵⁴Užstok mane ir atpirk, išgelbėk, kaip esi pažadėjęs.

¹⁵⁵Nedorėliai nebus išgelbėti, nes tavo įstatų jie neieško.

¹⁵⁶Didis tavo gailestingumas, VIEŠPATIE, tad išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.

¹⁵⁷Turiu daug priešų ir engėjų, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.

¹⁵⁸Žvelgiu į neištikimus žmones ir bjauriuosi, nes jie nesilaiko tavo žodžių.

¹⁵⁹Žiūrėk, kaip aš branginu tavo įsakus, tad išgelbėk mane, kaip tinka tavo gerumui.

¹⁶⁰Tiesa — tavo žodžio šerdis, kiekvienas tavo teisus sprendimas tveria amžinai.

¹⁶¹ש Didžiūnai persekioja mane be priežasties, bet mano širdis pagarbiai žiūri į tavo žodžius.

¹⁶²Mėgaujuosi tavo žodžiu, kaip žmogus paėmęs didelį grobį.

¹⁶³Nekenčiu ir bjauriuosi melu, bet myliu tavo Įstatymą.

¹⁶⁴Šlovinu tave kasdien septynis kartus, nes teisūs tavo sprendimai.

¹⁶⁵Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens.

¹⁶⁶Laukiu viltingai tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir vykdau tavo įsakymus.

¹⁶⁷Laikausi tavo įsakų, nepaprastai juos branginu.

¹⁶⁸Laikausi tavo įsakų ir pamokymų, nes tu matai mano kelius.

¹⁶⁹ת Tepasiekia tave, VIEŠPATIE, mano šauksmas; padėk man suprasti, kaip esi pažadėjęs.

¹⁷⁰Tepasiekia tave mano maldavimas, išgelbėk mane pagal savo pažadą.

¹⁷¹Iš mano lūpų veršis šlovės giesmė, nes tu mokai mane savo įstatų.

¹⁷²Mano liežuvis giedos apie tavo pažadą, nes teisūs visi tavo įsakymai.

¹⁷³Tebūna tavo ranka pasiruošusi man padėti, nes pasirinkau tavo įsakus.

¹⁷⁴Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir žaviuosi tavo Įstatymu.

¹⁷⁵Leisk man gyventi ir tave šlovinti, tepalaiko mane tavo sprendimai.

¹⁷⁶Klajoju lyg paklydusi avis; surask savo tarną, nes aš neužmiršau tavo įsakymų.