Read Lietuvos Biblijos draugija Psalmynas 18 Bible Online

Psalmynas 18 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Psalmynas 18

¹Choro vadovui. VIEŠPATIES tarno Dovydo giesmė, kurios žodžiais jis kreipėsi į VIEŠPATĮ tą dieną, kai VIEŠPATS išgelbėjo jį iš visų priešų ir Sauliaus rankų.

²Jis tarė: „Myliu tave, VIEŠPATIE, mano stiprybe!

³VIEŠPATS — mano Uola, mano tvirtovė, mano gelbėtojas! Mano Dievas — mano Uola, kur randu pastogę, mano skydas ir mano išganymo jėga, mano pilis!

⁴Šaukiausi VIEŠPATIES Šlovingojo, ir buvau išgelbėtas nuo visų priešų.

⁵Mirties virvės mane pančiojo, pražūties srautai skandino.

⁶Šeolo pančiai mane apraizgė, mirties pinklės mane pasitiko.

⁷Savo skausme šaukiausi VIEŠPATIES, prašiau savo Dievo pagalbos. Jis išgirdo mano balsą savo šventykloje, ir mano pagalbos šauksmas pasiekė jo ausis.

⁸Tada sujudo ir sudrebėjo žemė, kalnų pamatai suvirpėjo ir susvirduliavo, kai jį apėmė pyktis.

⁹Dūmai veržėsi jam iš šnervių, ryjanti ugnis — iš burnos, o žarijos virto liepsnomis.

¹⁰Pravėrė dangų ir nužengė, o audros debesys buvo jam po kojų.

¹¹Sėdosi ant kerubo ir skrido, vėjo sparnais skubėjo.

¹²Tamsos skliautu jis apsiautė save, vandens telkiniu, audros debesimis.

¹³Nuo jo Artumo spindesio prasiveržė pro debesis kruša ir žarijos.

¹⁴VIEŠPATS sugriaudė danguje, Aukščiausiasis prabilo balsu, kruša ir žarijomis.

¹⁵Paleido savo strėles — žaibus ir išvaikė juos, privertęs bėgti.

¹⁶Tada pasirodė jūros dugnas ir pasaulio pamatai atsivėrė, VIEŠPAČIUI galingai prabilus savo pykčio viesulu.

¹⁷Jis ištiesė ranką iš aukštybių ir paėmė mane; jis ištraukė mane iš galingų vandenų.

¹⁸Jis išgelbėjo mane nuo stipraus priešo, nuo tų, kurie manęs nekentė, nes buvo stipresni už mane.

¹⁹Negando dieną jie mane užpuolė, bet VIEŠPATS buvo mano ramstis.

²⁰Jis išvedė mane iš pavojaus, išgelbėjo mane, nes yra mane pamėgęs.

²¹VIEŠPATS atlygino man pagal mano teisumą, atmokėjo man pagal mano rankų švarumą,

²²nes laikiausi VIEŠPATIES kelio ir nedoru darbu nuo savo Dievo neatsitraukiau,

²³nes visi jo įsakai man buvo prieš akis, ir nuo jo įstatų aš neatsimečiau.

²⁴Buvau doras, saugojausi kaltės.

²⁵Užtat VIEŠPATS ir atmokėjo man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą jo akyse.

²⁶Su ištikimu tu elgiesi ištikimai, su doru žmogumi — dorai.

²⁷Su nuoširdžiu tu elgiesi nuoširdžiai, bet su sukčiumi — gudriai.

²⁸Juk tu išgelbsti nuolankiuosius, o išdidžiuosius pažemini.

²⁹Juk mano žibintą, VIEŠPATIE, tu uždegei. VIEŠPATS, mano Dievas, apšviečia mano tamsybes.

³⁰Juk per tave galiu paimti užkardą, su savo Dievu galiu peršokti mūrą.

³¹Šio Dievo kelias tobulas, VIEŠPATIES žodis išgrynintas ugnimi. Jis skydas visiems, ieškantiems pas jį pastogės.

³²Juk kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS? Kas yra Uola, jei ne mūsų Dievas,

³³tas Dievas, kuris apjuosė mane jėga ir padarė saugų mano kelią?

³⁴Jis davė man kaip stirnos kojas ir nuvedė į saugias aukštumas.

³⁵Jis taip lavina mano rankas kovai, kad mano raumenys gali įtempti stipriausią lanką.

³⁶Tu davei man savo apsaugos skydą, tavo dešinė man padėjo, tavo pagalba padarė mane didį.

³⁷Tu leidai man išlikti laisvam, ir mano kojos nepaslydo.

³⁸Vijau priešus ir sudorojau, negrįžau, kol jie nebuvo sunaikinti.

³⁹Sunaikinau juos — parbloškiau juos taip, kad jie daugiau nebepakilo — jie krito man po kojų.

⁴⁰Juk tu apjuosei mane jėga kovai, privertei priešus prieš mane klupti.

⁴¹Tu privertei priešus, kurie manęs nekenčia, atsukti man nugarą, ir aš juos sudorojau.

⁴²Jie žvalgėsi, bet nebuvo kam jų gelbėti; jie šaukėsi VIEŠPATIES, bet jis neatsiliepė.

⁴³Barsčiau juos kaip žemės dulkes vėjyje, mindžiau juos kaip kelio purvą.

⁴⁴Tu išgelbėjai mane nuo kivirčo su tauta, padarei mane tautų galva. Tauta, kurios nepažinau, tapo mano valdiniais.

⁴⁵Vos išgirdę apie mane, jie man pakluso; svetimšaliai gūždamiesi atėjo pas mane.

⁴⁶Svetimšaliai neteko drąsos ir drebėdami išėjo iš savo tvirtovių.

⁴⁷Tegyvuoja VIEŠPATS! Tebūna pašlovinta mano Uola ir išaukštintas Dievas, kuris mane išgelbėjo!

⁴⁸Tas Dievas, kuris suteikė man pergalę ir pajungė man tautas,

⁴⁹kuris išgelbėjo mane nuo priešų, net išaukštino prieš maištininkus ir apsaugojo nuo nuožmiųjų!

⁵⁰Todėl, VIEŠPATIE, šlovinsiu tave tautoms, tavo vardui giesmes giedosiu.

⁵¹Tu dovanoji pergales savo karaliui, rodai ištikimą meilę savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.