Read Lietuvos Biblijos draugija Psalmynas 44 Bible Online

Psalmynas 44 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Psalmynas 44

¹Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas[17].

²Dieve, savo ausimis girdėjome — tėvai mums papasakojo apie didžius darbus, kuriuos padarei jų laikais, senovės dienomis.

³Tu savo ranka išvarei tautas, o juos pasodinai; ištikai nelaime kitas tautas, o savąją apdovanojai sėkme.

⁴Juk ne savo kalaviju jie paėmė kraštą, ne jų ranka padarė juos pergalingus, o tavo dešinė, tavo petys ir Artumas, nes tu juos mylėjai.

⁵Tu mano Karalius ir mano Dievas, tu suteiki pergalę savo Jokūbui.

⁶Per tave atmušame priešus, tavo vardu trempiame užpuolikus.

⁷Juk ne savo lanku aš pasitikiu, nė mano kalavijas neneša man pergalės,

⁸bet tu išgelbėjai mus nuo priešų, nugalėjai tuos, kurie mūsų nekenčia.

⁹Dievu mes nuolat didžiuojamės ir tavo vardą be perstojo šloviname. Sela.

¹⁰O dabar mus atstūmei, užtraukei gėdą, nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį.

¹¹Tu privertei mus bėgti nuo priešų, mūsų užpuolikai mus plėšia kiek norėdami.

¹²Tu paženklinai mus kaip avis pjovimui, išblaškei mus tautose.

¹³Tu pardavei savo tautą už niekus, neturėjai pelno juos pardavęs.

¹⁴Tu išstatei mus kaimynų pajuokai, visų aplinkinių paniekai ir pasityčiojimui.

¹⁵Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims, pajuokos daiktu tautoms.

¹⁶Nuolatos jaučiu savo negarbę, iš gėdos rausta man veidas

¹⁷nuo dergiančių užgauliotojo žodžių, nuo kerštingų priešo žvilgsnių.

¹⁸Visa tai mus užgriuvo, nors mes tavęs neužmiršome, nei buvome neištikimi tavo Sandorai.

¹⁹Mūsų širdis nenusigręžė, nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo kelio,

²⁰nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėje ir apgaubei mirtina tamsa.

²¹Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ar tiesę rankas į svetimą dievą,

²²argi Dievas būtų to neatidengęs? Juk jis žino širdies paslaptis!

²³Juk dėl tavęs mes esame nuolat žudomi, su mumis elgiamasi kaip su pjovimui skirtomis avimis.

²⁴Atsibusk, VIEŠPATIE! Kodėl miegi? Kelkis, neatmesk mūsų amžinai!

²⁵Kam slepi savo veidą? Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą?

²⁶Juk mes gulime kniūbsti dulkėse ir nebegalime pakilti nuo žemės.

²⁷Pakilk, ateik mums padėti, atpirk mus dėl savo ištikimosios meilės!