Read Lietuvos Biblijos draugija Psalmynas 49 Bible Online

Psalmynas 49 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Psalmynas 49

¹Choro vadovui. Koracho sūnų psalmė.

²Pasiklausykite, visi žmonės, ką pasakysiu! Klausykitės, visi pasaulio gyventojai,

³didžiūnai ir prastuoliai, turtuoliai ir vargšai!

⁴Žodžiai, kuriuos tariu, išmintingi, mano širdies kalba kupina įžvalgos.

⁵Telksiuos į išminties posakį ir skambindamas arfa aiškinsiu jo mįslę.

⁶Kodėl turėčiau bijoti vargo dienomis, kai mane apninka nedori priešai,

⁷žmonės, kurie pasitiki savo turtais ir didžiuojasi savo lobių gausumu?

⁸Joks žmogus negali savęs atpirkti ar mokėti Dievui savo išpirkos.

⁹Žmogaus gyvasties kaina per aukšta: ką jis galėtų mokėti, niekada nebūtų gana,

¹⁰kad sulaikytų jį nuo kapo ir leistų jam amžinai gyventi.

¹¹Juk žmogus mato, kad miršta net išmintingieji, kaip ir kvaili bei nemokšos, palikdami kitiems savo turtus.

¹²Kapas — amžini jų namai, buveinė per kartų kartas, nors savo vardu jie praminė šalis.

¹³Mirtingasis negali išlikti savo didybėje, jis panašus į nugaištantį gyvulį.

¹⁴Toks kelias tų, kurie išpuikę, galas tų, kurie patenkinti savo turtais. Sela.

¹⁵Tarsi avys jie gūžina į Šeolą; mirtis bus jų piemuo. Dorieji viešpataus jiems aušros metu, o jų išdidumas greitai pradings. Šešėlių pasaulis taps jų namais.

¹⁶Bet mano gyvastį Dievas atpirks iš Šeolo nagų, nes jis teiksis mane pasiimti. Sela.

¹⁷Nesijaudink, jei kas turtėja, jei jo turtai didėja.

¹⁸Juk su savimi pasiimti negalės nieko, kai mirs, jo turtai neis kartu su juo į kapą.

¹⁹Nors žmogus, gyvas būdamas, manytų esąs laimingas, nors ir būtų giriamas, nes jam sekasi,

²⁰jis turi dėtis į būrį savo protėvių, kurie daugiau niekada nebematys šviesos.

²¹Mirtingasis nesupranta didybės, jis panašus į nugaištantį gyvulį.