Read Lietuvos Biblijos draugija Psalmynas 69 Bible Online

Psalmynas 69 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Psalmynas 69

¹Choro vadovui. „Lelijų“ melodija. Dovydo.

²Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia man kaklą!

³Klimpstu į dumbliną gelmę, nėra kur koja pasiremti. Patekau į gilius vandenis, ir bangos mane skandina.

⁴Pavargau besišaukdamas pagalbos, išdžiūvo man gerklė. Akis pražiūrėjau belaukdamas tavo pagalbos.

⁵Daugiau negu plaukų man ant galvos yra žmonių, kurie nekenčia manęs be priežasties. Mano priešai juodina mane melais; jie stiprūs ir nori mane užmušti. Argi turiu grąžinti, ko nesu pavogęs?

⁶Dieve, tu pažįsti mano kvailybę, mano nuodėmės tau ne paslaptis.

⁷Tenebūna sugėdinti dėl manęs tie, kurie pasitiki tavimi, Viešpatie, Galybių DIEVE; tenebūna gėdos dėl manęs tiems, kurie tave garbina, Izraelio Dieve!

⁸Juk dėl tavęs kentėjau užgaulę, ir gėda dengė mano veidą.

⁹Tapau benamis tarp savo giminių, svetimas savo motinos vaikams.

¹⁰Mat uolumas tavo Namams ryja mane lyg ugnis, ir tau metami užgauliojimai krinta ant manęs.

¹¹Už tai, kad verkiau ir pasninkavau, žmonės šmeižia mane.

¹²Kad padariau ašutinę savo drabužiu, jie juokiasi iš manęs.

¹³Vartuose žmonės skleidžia apie mane paskalas, smuklės lankytojai tyčiojasi iš manęs dainomis.

¹⁴O aš meldžiuosi tau, VIEŠPATIE. Malonės metu, Dieve, išklausyk mane, paisydamas savo didžio gerumo. Savo ištikima pagalba

¹⁵trauk mane iš liūno, kad nenugrimzčiau, gelbėk mane nuo priešų ir vandens gelmių.

¹⁶Neleisk tvano bangoms manęs paskandinti, neleisk gelmėms manęs praryti, neleisk kapui virš manęs užsiverti.

¹⁷Atsiliepk man, VIEŠPATIE, nes gera tavo ištikimoji meilė; atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo.

¹⁸Neslėpk veido nuo savo tarno. Aš kenčiu, tad skubėk man atsiliepti.

¹⁹Prieik prie manęs, atpirk mane, išlaisvink mane nuo priešų!

²⁰Tu žinai mano užgaules, gėdą ir negarbę; tau pažįstami visi mano priešai.

²¹Užgaulės drasko širdį, ir aš nevilties pagautas; laukiu užuojautos, bet jos nėra, ieškau paguodos, bet nerandu, kas paguostų.

²²Man į maistą jie deda nuodų, troškuliui numalšinti man jie duoda acto.

²³Tebūna jų pačių stalas jiems spąstai, pinklės jų bendrams.

²⁴Teaptemsta jiems akys, kad nebegalėtų matyti; tedreba nuolat jų strėnos.

²⁵Išliek ant jų savo pyktį, tepasiveja juos tavo degantis įniršis.

²⁶Tebūna nusiaubta jų stovykla; neleisk niekam gyventi savo palapinėse.

²⁷Juk tą, kurį tu nubaudei, jie persekioja; tam, kurį tu sužeidei, jie didina skausmą.

²⁸Krauk jiems kaltę ant kaltės, neduok jiems savo išganymo dalies.

²⁹Tebūna jie ištrinti iš gyvųjų knygos, į teisiųjų sąrašą tenebūna įtraukti!

³⁰O aš nuskriaustas ir kenčiu; pakelk mane, Dieve, ir gelbėk!

³¹Šlovinsiu Dievo vardą giesme, aukštinsiu jį ir dėkosiu.

³²Tai labiau patiks VIEŠPAČIUI negu galvijai, negu raguoti jaučiai skeltanagiai.

³³Nuskriaustieji matys tai ir nudžiugs; „jūs, kurie ieškote Dievo, turėkite drąsos!“

³⁴Juk VIEŠPATS girdi vargšus ir neatstumia savųjų, esančių nelaisvėje.

³⁵Tešlovina jį dangus ir žemė, jūros ir visa, kas jose gyva!

³⁶Tikrai Dievas išgelbės Sioną ir atstatys Judo miestus. Jo tarnai ten gyvens ir užvaldys kraštą;

³⁷jo tarnų vaikai jį paveldės, ir mylintys jo vardą ten gyvens.