Read Lietuvos Biblijos draugija Patarlių 1 Bible Online

Patarlių 1 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Patarlių 1

¹Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės, surašytos,

²kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą, suvoktų prasmingus posakius,

³pratintųsi išmintingai elgtis būdami teisūs, teisingi ir dori,

⁴kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo, o jauni žmonės — žinojimo ir apdairumo.

⁵Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis, o protingas žmogus įgis gebėjimo,

⁶supras patarles ir palyginimus, išminčių posakius ir mįsles.

⁷Pagarbi VIEŠPATIES baimė — pažinimo pradžia, bet kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.

⁸Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo ir neatmesk savo motinos mokymo.

⁹Jie bus grakštus vainikas tavo galvai, karoliai tavo kaklui.

¹⁰Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų, neklausyk.

¹¹Jei sakytų: „Eikš su mumis, surenkime kruvinas pasalas, paspęskime spąstus nekaltiems!

¹²Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas, žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į kapą.

¹³Rasime visokių brangių daiktų, prisikrausime savo namus grobio.

¹⁴Susiek savo likimą su mumis, ir visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ —

¹⁵mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus,

¹⁶nes jų kojos bėga į pikta, skuba kraują pralieti.

¹⁷Juk veltui tinklas tiesiamas, kai paukštis tai mato.

¹⁸Tačiau jie rengia kruvinas pasalas sau, spendžia spąstus savo gyvasčiai!

¹⁹Toks likimas visų, pasigviešusių neteisingos naudos; ji atima gyvastį žmogaus, kuris jos įgyja.

²⁰Išmintis garsiai šaukia gatvėje, kelia balsą aikštėse.

²¹Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia, prie vartų ir mieste kalba:

²²„Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą? Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi, o kvailieji nekęs išmanymo?

²³Būkite atidūs mano įspėjimui! Štai išliesiu jums savo dvasią ir atskleisiu jums savo žodžius.

²⁴Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau, nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,

²⁵kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą, nepaisėte jokio mano įspėjimo,

²⁶aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė, tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.

²⁷Kai baimė užklups jus kaip audra, ir nelaimė ištiks kaip viesulas,

²⁸jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie uoliai manęs ieškos, bet nesuras.

²⁹Kadangi jie nekentė pažinimo ir neįgijo pagarbios VIEŠPATIES baimės,

³⁰nenorėjo jokio mano patarimo ir nekentė mano įspėjimų,

³¹valgys savo kelio vaisius ir bus savo kėslų pasotinti.

³²Juk užgaidos pražudo neišmanėlius, ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.

³³O manęs klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė“.