Read Lietuvos Biblijos draugija Patarlių 14 Bible Online

Patarlių 14 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Patarlių 14

¹Išmintinga moteris statosi namus, o kvaila savuosius nugriauna savo rankomis.

²Kas dorai elgiasi, tas garbina VIEŠPATĮ, o kas eina suktais keliais, tas jį niekina.

³Kvailojo burnoje — lazda jo nugarai, o teisaus žmogaus lūpos jį apsaugo.

⁴Kur nėra jaučių, ten tuščios ėdžios; gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis.

⁵Sąžiningas liudytojas nemeluoja, o melagingas alsuoja melais.

⁶Pašaipūnas mėgina būti sumanus, bet negali, o žmogus, kuris suvokia, lengvai įgyja išmanymo.

⁷Laikykis atokiai nuo kvailo žmogaus, nes iš jo neišmoksi išmintingai kalbėti.

⁸Gudraus žmogaus išmintis padeda jam protingai elgtis, o bukapročio kvailumas klaidina jį.

⁹Kvailiai tyčiojasi iš aukos už nuodėmę, o dori žmonės patiria Dievo malonę.

¹⁰Vien širdis pažįsta savo kartumą, ir joks pašalietis negali dalytis jos džiaugsmu.

¹¹Nedorėlių namai sunaikinami, o teisiųjų palapinė klesti.

¹²Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį.

¹³Net kai žmogus juokiasi, jam gali skaudėti širdį, o džiaugsmas gali baigtis širdgėla.

¹⁴Suktos širdies žmogus gauna, ką užsitarnauja savo elgesiu, o dosnus žmogus pjauna savo gerus darbus.

¹⁵Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius.

¹⁶Išmintingas žmogus būna atsargus ir vengia pikta, o kvailas negali susilaikyti ir būna neatsargus.

¹⁷Kas ūmus, tas kvailai pasielgia, o sukčius nekenčiamas.

¹⁸Neišmanėlių papuošalas — kvailumas, o gudrieji apsivainikuoja išmanymu.

¹⁹Blogi žmonės turi nusilenkti geriesiems, o nedorėliai — prie teisiųjų vartų.

²⁰Beturčio nemėgsta nė jo artimieji, o turtuolis turi daug bičiulių.

²¹Kas niekina savo artimą, tas nusideda, o gera darantis vargšui būna laiminamas.

²²Argi neklysta darantys pikta? Gerumo ir ištikimybės įgyja darantys gera.

²³Kiekvienas triūsas duoda naudos, vien plepėjimas veda į skurdą.

²⁴Išmintingųjų vainikas — jų sumanumas, o kvailųjų — kvailumas.

²⁵Teisingas liudytojas išgelbsti gyvastį, o kas liudija melus, tas skleidžia apgaulę.

²⁶Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra tvirtovė, jo vaikų prieglauda.

²⁷Pagarbi VIEŠPATIES baimė — gyvenimo šaltinis, kad žmogus galėtų išvengti mirtinų pinklių.

²⁸Karaliaus didybė — gausi tauta, o valdovas be tautos — niekas.

²⁹Kas negreit supyksta, tas turi daug supratimo, o kas ūmaus būdo, tas aukština kvailumą.

³⁰Ramus protas teikia kūnui gyvastį, o pavydas pūdo kaulus.

³¹Kas skriaudžia vargšą, tas įžeidžia jo Kūrėją, o kas pasigaili beturčio, tas teikia jam garbę.

³²Nedoras žmogus pražūva per savo nedorumą, o teisusis saugus dėl savo dorumo.

³³Išmintis ilsisi protingo žmogaus širdyje, bet kvailiesiems ji nepažįstama.

³⁴Teisumas išaukština tautą, o nuodėmė pažemina.

³⁵Sumaniam tarnui suteikiama karaliaus malonė, o niekam tikęs užsitraukia jo pyktį.