Read Lietuvos Biblijos draugija Patarlių 20 Bible Online

Patarlių 20 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Patarlių 20

¹Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša; neišmintingas, kas jais svaiginasi.

²Karaliaus rūstybė — tarsi liūto riaumojimas; kas jį supykdo, tas savo gyvastį stato į pavojų.

³Garbinga žmogui vengti ginčų, o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus.

⁴Sėjos metu tinginys nearia; pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.

⁵Žmogaus širdies užmojai — gilūs vandenys, protingas žmogus gali jų semtis.

⁶Daugelis laiko save geros valios žmonėmis, bet kas gali rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti?

⁷Teisus žmogus elgiasi dorai; laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!

⁸Kai karalius atsisėda į teismo sostą, jis gali išsijoti visa pikta savo akimis.

⁹Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį. Esu švarus, be nuodėmės!“

¹⁰Dvejopais svarsčiais ir dvejopais saikais — abejais bjaurisi VIEŠPATS.

¹¹Savo veiksmais net jaunuolis parodo, ar jo elgesys sąžiningas ir doras.

¹²Ir girdinčią ausį, ir matančią akį — abi VIEŠPATS padarė.

¹³Nepamėk miego, kad netaptum skurdžiumi; laikyk plačiai atvertas akis, ir turėsi ko valgyti.

¹⁴„Nieko verta, nieko verta“, — sako pirkėjas, o nueidamas puikuojasi[3].

¹⁵Aukso ir brangakmenių gausu, bet išmintingos lūpos — brangiausias papuošalas.

¹⁶Paimk drabužį laidavusio už atėjūną, ir pasilaikyk jį kaip užstatą, nes jis laidavo už svetimšalę[4].

¹⁷Duona, gauta per apgaulę, saldi, bet vėliau burna taps pilna žvyro.

¹⁸Užmojai subręsta per pasitarimus; kariauk protingai apsvarstydamas.

¹⁹Kas nuolat išduoda paslaptis, tas liežuvautojas; todėl nebendrauk su tuščiu plepiu.

²⁰Kas keikia savo tėvą ir motiną, to žibintas užges visiškoje tamsoje.

²¹Nuosavybė, greitai įgyta pradžioje, galų gale nebus palaiminta.

²²Nesakyk: „Aš atlyginsiu už pikta!“ Pasitikėk VIEŠPAČIU, ir jis tau padės.

²³Skirtingi svarsčiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI, nesąžiningos svarstyklės yra negeros.

²⁴VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius; tad kaip žmogus gali suvokti savo kelią?

²⁵Įklius į spąstus tas, kas neapgalvotai sako: „Pašventinta!“ — paskui ima gailėtis, davęs tokį įžadą.

²⁶Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius ir kulia juos kuliamuoju ratu.

²⁷Žmogaus gyvybės alsavimas — VIEŠPATIES žibintas, apreiškiantis visas jo būties gelmes.

²⁸Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių, o jo sostas palaikomas teisumo.

²⁹Jaunuolių papuošalas — jėga, o seneliai gerbiami dėl jų žilų galvų.

³⁰Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta, žmogaus gelmes siekiantys smūgiai.