Read Lietuvos Biblijos draugija Patarlių 23 Bible Online

Patarlių 23 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Patarlių 23

¹Kai atsisėdi pietauti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave.

²Jeigu esi besotis, dėk peilį sau prie gerklės[5]!

³Netrokšk valdovo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.

⁴Nenuvargink savęs norėdamas pralobti; turėk sveikos nuovokos liautis.

⁵Vos spėji užmesti akį į turtus, jų nebėra! Ūmai jie bus įgavę sparnus ir tarsi erelis nuskridę į padanges.

⁶Nevalgyk šykštuolio maisto, netrokšk jo skanėstų.

⁷Juk jis kaip plaukas gerklėje! „Valgyk ir gerk!“ — sako tau, nors jo širdis nėra su tavimi.

⁸Suvalgytą kąsnį tu išvemsi ir veltui burną aušinsi mandagiais žodžiais.

⁹Nekalbėk su bukapročiu, nes jis iš tavo protingų žodžių tik pasityčios.

¹⁰Neperkelk ežią ženklinančio senojo akmens ir nė nesikėsink į našlaičių laukus,

¹¹nes jų Atpirkėjas galingas, jis apgins jų bylą prieš tave.

¹²Palenk savo širdį pamokymui, o ausį — išmintingiems posakiams.

¹³Nedvejok bausti vaiko, nes nuo plakimo rykšte jis nemirs.

¹⁴Iš tikrųjų turi jį plakti rykšte, kad išgelbėtum jo gyvastį nuo Šeolo.

¹⁵Mano vaike, jeigu tavo širdis išmintinga, tai ir mano širdis džiaugsis.

¹⁶Džiūgausiu visa širdimi, kai tavo lūpos dorai kalbės.

¹⁷Nepavydėk savo širdyje nusidėjėliams, verčiau kasdien pasižymėk pagarbia VIEŠPATIES baime.

¹⁸Iš tikrųjų tada turėsi ateitį, ir tavo viltys nenueis niekais.

¹⁹Tad klausykis, mano vaike, būk išmintingas ir vesk savo širdį tikru keliu.

²⁰Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną, nė su tais, kurie persivalgo mėsos.

²¹Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais, o dykaduoniavimas aprengia žmogų skarmalais.

²²Klausyk tėvo, iš kurio gimei, ir neniekink motinos, kai ji pasens.

²³Įsigyk tiesos ir neparduok jos; pirkis išminties, pamokymo ir supratimo.

²⁴Doro žmogaus tėvas kupinas džiaugsmo; laimingas, kuriam gimė išmintingas sūnus.

²⁵Tebūna laimingi tavo tėvas ir motina; tedžiūgauja tavo gimdytoja.

²⁶Mano vaike, pasitikėk manimi, ir tavo akys džiaugsis mano keliais.

²⁷Juk kekšė — gili duobė, o svetimautoja — ankštas šulinys;

²⁸be to, ji tyko iš pasalų savo grobio ir daugina neištikimųjų skaičių.

²⁹Kas dūsauja: „Deja!“? Kas šaukia: „Vargas man!“? Kas įsivėlę į vaidus? Kas skundžiasi? Kas žaizdotas be priežasties? Kieno miglotos akys?

³⁰Tų, kurie ilgai užsisėdi prie vyno, tų, kurie eina tuštinti maišyto vyno.

³¹Nežvilgčiok į tą raudoną vyną, kai jis švyti taurėje! Taip švelniai jis teka žemyn,

³²bet galų gale kerta kaip gyvatė ir gelia kaip angis.

³³Tavo akys matys keistus vaizdus ir tavo širdis kalbės kvailus niekus.

³⁴Tu jausiesi kaip žmogus, miegantis plačioje jūroje, tarsi žmogus, užmigęs burių stiebo viršūnėje.

³⁵„Buvau daužomas, — sakysi, — bet man neskaudėjo; buvau mušamas, bet nejaučiau! Kai tik pabusiu, vėl vyno prašysiu!“