Read Lietuvos Biblijos draugija Patarlių 30 Bible Online

Patarlių 30 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Patarlių 30

¹Agūro, Jakės Masiečio sūnaus, žodžiai, šio žmogaus ištarmė. Dievo nėra su manimi, Dievo nėra su manimi, ir aš bejėgis[8].

²Juk aš per kvailas būti žmogumi; net žmogiško supratimo man trūksta.

³Nesimokiau išminties ir neturiu šventojo pažinimo.

⁴Kas užžengė į dangų ir vėl nužengė? Kas pagavo vėją savo sauja? Kas susėmė vandenis savo drabužiu? Kas sužymėjo žemės ribas? Kuo jis vardu? Kuo vardu jo sūnus? Iš tikrųjų tu tai žinai!

⁵Kiekvienas Dievo žodis ugnimi išmėgintas! Jis skydas tų, kurie juo pasitiki.

⁶Nieko prie jo žodžių nepridėk, kad jis tavęs nepapeiktų ir nelaikytų melagiu.

⁷Dviejų dalykų iš tavęs prašau, neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį:

⁸atitolink nuo manęs vylių bei melą, ir neduok man nei skurdo, nei turtų,

⁹tik suteik kasdienės duonos, kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: „Kas tas VIEŠPATS?“ — arba, būdamas skurde, vogčiau ir paniekinčiau savo Dievo vardą.

¹⁰Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad tarnas tavęs nekeiktų ir tu nenukentėtum.

¹¹Yra tokių, kurie keikia savo tėvus ir neneša palaimos savo motinoms.

¹²Yra tokių, kurie tariasi esą švarūs, tačiau savo purvo nėra nusivalę.

¹³Yra tokių, kurių išpuikusios akys, valdingas žvilgsnis!

¹⁴Yra tokių, kurių dantys it kalavijai, nasrai it peiliai šalies beturčiams, žmonijos vargšams suryti.

¹⁵Siurbėlė turi dvi dukteris: „Duok!“ ir „Duok!“ Tos trys niekada nėra sočios, o „Gana!“ niekada nesako keturi:

¹⁶Šeolas, bevaisės įsčios, nuolat vandens trokštanti žemė ir ugnis, niekada nesakanti: „Gana“.

¹⁷Akis, kuri tyčiojasi iš savo tėvo ir niekina savo seną motiną, bus slėnio kranklių iškapota ir erelio jauniklių sulesta.

¹⁸Trys dalykai man perdėm nuostabūs, ir keturių iš tikrųjų negaliu suprasti:

¹⁹kaip erelis skrenda padangėmis, kaip žaltys šliaužia statmena uola, kaip laivas plaukia plačia jūra ir kaip vaikinas randa kelią pas merginą.

²⁰Taip elgiasi svetimautoja: pavalgo, nusišluosto burną ir sako: „Nieko pikta nepadariau!“

²¹Trys dalykai sudrebina žemę, ir keturių ji jau nebegali pakelti:

²²vergo, kai jis tampa karaliumi, nepagydomo kvailio, kai jis sotus,

²³bjaurios moters, kai ji išteka, ir vergės, kai ji užima šeimininkės vietą.

²⁴Keturi gyvūnai žemėje maži, bet nepaprastai išmintingi:

²⁵skruzdės — bejėgė tauta, bet apsirūpinanti maistu vasarą,

²⁶barsukai — negalinga padermė, tačiau besistatanti namus uolose,

²⁷skėriai, neturintys karaliaus, bet besileidžiantys į žygį pulkais,

²⁸driežas, kurį galima pagauti rankomis, tačiau kuris randa kelią į karalių rūmus.

²⁹Trys gyvūnai didingi savo eisena ir keturi didingi savo žingsniu:

³⁰liūtas, žvėrių galiūnas, nenusileidžiantis niekam,

³¹gaidys, išdidžiai žingsniuojantis, ožys ir karalius, kai nėra kas jam priešintųsi.

³²Jeigu buvai toks kvailas, kad įžūliai elgeisi, ar buvai pinklių spendėjas, stabtelk ir pagalvok!

³³Juk kaip grietinę mušant, sumušamas sviestas, ir kaip sumušus nosį, pasilieja kraujas, taip žadinant pyktį, kyla vaidas.