Read Lietuvos Biblijos draugija Patarlių 7 Bible Online

Patarlių 7 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Patarlių 7

¹Mano vaike, laikykis mano žodžių ir brangink mano įsakymus.

²Laikykis mano įsakymų, kad rastumei gyvenimą; saugok mano mokymą, lyg jis būtų tavo akies vyzdys.

³Užsirišk juos sau ant pirštų, įsirašyk savo širdies plokštėje.

⁴Sakyk Išminčiai: „Tu mano sesuo“, — vadink supratimą artimu draugu,

⁵kad apsaugotų tave nuo palaidūnės, nuo svetimautojos vilionių.

⁶Prie savo namų lango žvalgiausi pro pinučius

⁷ir pamačiau tarp neišmanėlių bernioką be sveikos nuovokos.

⁸Jis ėjo gatve netoli kampo, žengdamas keliu jos namų link

⁹prieblandoje, dienai blėstant, sutemose, nakčiai temstant.

¹⁰Žiūriu, moteris eina jo link, išsipuošusi kaip kekšė, suktos širdies.

¹¹Ji veržli ir įžūli, jos kojos namie nenustovi.

¹²Tai gatvėje, tai aikštėse ir prie kiekvieno gatvės kampo ji tyko.

¹³Pastvėrusi bučiuoja jį ir akiplėšiškai sako jam:

¹⁴„Turėjau atnašauti bendravimo auką. Šiandien įvykdžiau savo įžadus,

¹⁵todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškoti tavęs ir suradau!

¹⁶Išpuošiau savo guolį užvalkalais, spalvotomis Egipto lino lovatiesėmis;

¹⁷iškvėpinau savo lovą mira, alaviju ir cinamonu.

¹⁸Eime ir skęskime meilėje iki ryto, mėgaukimės glamonėmis.

¹⁹Juk mano vyro nėra namie, jis išvykęs į tolimą kelionę.

²⁰Jis pasiėmė maišelį pinigų ir ligi pilnaties negrįš namo“.

²¹Daugybe vilionių jį paveikia, viliojančia šneka įtikina.

²²Tučtuojau jis seka paskui ją, eina kaip veršis, vedamas skersti, šuoliuoja kaip elnias spąstų link,

²³kol strėlė neperveria jam vidurių. Jis tarsi paukštis, skubantis į kilpą ir nežinantis, kad tai kainuos jam gyvastį.

²⁴Tad, vaikai, klausykitės manęs ir dėkitės į širdį mano žodžius.

²⁵Neleiskite savo širdžiai sukti jos keliais, nenuklyskite į jos takus,

²⁶nes ji pražudė daugelį, jos aukos gausios.

²⁷Jos namai — kelias į Šeolą, vedantis žemyn į mirties kambarius.