Read Lietuvos Biblijos draugija Patarlių 8 Bible Online

Patarlių 8 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Patarlių 8

¹Argi nešaukia Išmintis, ar nekelia balso supratimas?

²Ant kalvų palei kelią ir kryžkelėse ji atsistoja;

³priešais miesto vartus, prie įėjimo, ji šaukia:

⁴„Žmonės, jus aš šaukiu, kreipiuosi į visą žmoniją!

⁵Neišmanėliai, mokykitės apdairumo, bukapročiai, imkitės proto.

⁶Klausykitės, nes kalbėsiu apie kilnius dalykus, iš mano lūpų ateis, kas teisinga,

⁷mano burna tars tiesą, nes nedorumas pasibjaurėtinas mano lūpoms.

⁸Visi žodžiai iš mano lūpų yra teisūs; juose nėra nieko sukto ar iškraipyto.

⁹Visi jie aiškūs žmogui, kuris supranta, jie teisingi išprususiam žmogui.

¹⁰Priimkite mano pamokymą, užuot ėmę sidabrą, ir pažinimą, užuot ėmę gryną auksą.

¹¹Juk išmintis vertingesnė už brangakmenius, ir jokie turtai negali su ja lygintis.

¹²Aš, Išmintis, gyvenu kartu su protingumu ir įgyju sveiko proto išmanymą.

¹³Pagarbiai bijoti VIEŠPATIES reiškia nekęsti to, kas pikta. Puikybės, įžūlumo, blogo elgesio ir suktos kalbos aš nekenčiu.

¹⁴Turiu gerų patarimų ir sveikos nuovokos, turiu supratimo ir jėgų.

¹⁵Per mane viešpatauja karaliai ir valdovai leidžia teisius įstatymus.

¹⁶Per mane didžiūnai valdo ir kilmingieji yra teisūs valdytojai.

¹⁷Aš myliu mane mylinčius, o manęs stropiai ieškantys mane suranda.

¹⁸Aš turiu turtų ir garbę, išliekantį lobį ir gerovę.

¹⁹Mano vaisius geresnis už auksą, net už gryniausią, o pelnas, kurį duodu, vertesnis už geriausią sidabrą.

²⁰Aš einu teisumo keliu, teisingumo takais,

²¹suteikdama turtų mane mylintiems ir pripildydama jų iždus.

²²VIEŠPATS sukūrė mane savo kelių pradžioje, kaip pirmą savo ankstesnių darbų.

²³Prieš amžius buvau patepta, pačioje pradžioje, prieš žemės pradžią.

²⁴Kai dar nebuvo gelmių, aš buvau pagimdyta, kai dar nebuvo tekančių šaltinių.

²⁵Prieš padedant kalnų pamatus, prieš kalvas aš gimiau.

²⁶Žemės ir laukų jis dar nebuvo padaręs nei pirmųjų molio grumstų.

²⁷Aš ten buvau, kai jis dėjo dangaus skliautą į vietą, kai nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus,

²⁸kai tvirtino aukštai dangaus skliautą, kai įrengė bedugnės šaltinius,

²⁹kai paskyrė jūrai ribas, kad jos vandenys niekada neperžengtų jo įsakymo, kai nustatė žemės pamatus.

³⁰Tuomet aš buvau jo talkininkė, kasdienis jo džiaugsmas, visada džiūgaudama jo akivaizdoje,

³¹džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama džiaugsmo žmonijoje.

³²Tad dabar, mano vaikai, paklausykite manęs. Laimingi, kurie laikosi mano kelių!

³³Klausykitės pamokymo, būkite išmintingi ir neatmeskite jo!

³⁴Laimingas žmogus, kuris manęs klauso ateidamas kasdien anksti prie mano vartų, budėdamas prie mano durų.

³⁵Juk kas randa mane, tas randa gyvenimą ir gauna malonę iš VIEŠPATIES.

³⁶Bet kas prasilenkia su manimi, tas daro sau žalą. Visi, kurie manęs nekenčia, myli mirtį“.