Read Lietuvos Biblijos draugija Izaijo 10 Bible Online

Izaijo 10 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Izaijo 10

¹Vargas neteisingų įstatų leidėjams, kurie rašo neteisėtus potvarkius,

²užkirsdami skurdžiams kelią į teismą, varžydami vargdienių teises mano tautoje, paversdami našles savo grobiu ir našlaičius — savo laimikiu!

³Ką darysite bausmės dieną, kai pražūtis ateis iš toli? Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos ir kur paliksite savo turtus?

⁴Belieka tik vilktis su belaisviais arba tįsoti tarp užmuštųjų. Todėl jo pyktis neatlyžo, jo ranka vis dar pakelta!

⁵„Vargas Asirijai, mano pykčio spragilui, mano įniršio lazdai!

⁶Prieš bedievę tautą ją siunčiu, prieš tautą, kuri mane pykdo; pavedu jai grobti ir plėšti, trypti ją kaip gatvių purvą“.

⁷Bet jai ne tai galvoje, ne apie tai ji mąsto širdimi. Ji užsimojusi naikinti, nušluoti nuo žemės daug tautų

⁸ir sako: „Argi visi mano karo vadai nėra karaliai?

⁹Argi Kalnojas ne toks kaip Karkemišas? Argi Hamatas ne kaip Arpadas, o Samarija ne kaip Damaskas?

¹⁰Kaip mano ranka pasiekė stabmeldes karalystes, turėjusias daugiau stabų negu Jeruzalė ir Samarija,

¹¹kaip aš pasielgiau su Samarija ir jos stabais, argi taip nepadarysiu su Jeruzale ir jos stabais?“

¹²Įvykdęs savo užmojį prieš Sioną, Viešpats nubaus Asirijos karalių už jo širdies išpuikimą ir įžūlų išdidumą.

¹³Jis juk sako: „Savo rankų jėga tai padariau, savo išmintimi, nes esu sumanus. Nušlaviau sienas tarp tautų, išplėšiau jų turtus, ištrėmiau daug jų gyventojų.

¹⁴Mano rankos galėjo plėšti tautų turtus lyg paukščių lizdą. Kaip tas, kuris susirenka paliktus kiaušinius, aš susirinkau visą žemę. Nebuvo kam ginti sparnais, niekas nepražiojo snapo ir neklykė“.

¹⁵Argi kirvis pūsis prieš tą, kuris juo kerta? Argi pjūklas didžiuosis prieš tą, kuris juo pjauna? Nejau lazda mosuos tuo, kuris paima ją į ranką? Nejau pagalys pakels tą, kas nėra medis?

¹⁶Todėl Viešpats, Galybių DIEVAS, suliesins liga jo rubuilius ir po jo garbe pakurs ugnį, gaisro ugnį.

¹⁷Izraelio Šviesa virs ugnimi, o jo Šventasis — liepsna. Per vieną dieną ji sudegins ir suris jo usnis ir erškėčius.

¹⁸Jo puikieji miškai ir derlingieji sodai bus visiškai sunaikinti, jie sutirps, kaip sutirpsta lydinys.

¹⁹Medžių likutis jo miške bus toks menkas, jog net vaikas pajėgs juos suskaityti.

²⁰Tą dieną Izraelio likutis ir Jokūbo namų bėgliai nebesikliaus ta tauta, kuri jų vos nesunaikino, bet sudės viltis į VIEŠPATĮ, Izraelio Šventąjį.

²¹Likutis sugrįš, Jokūbo likutis sugrįš pas galingąjį Dievą.

²²Nors tavo tauta, Izraeli, būtų tokia gausi kaip marių smiltys, sugrįš tik jos likutis. Pražūtis nulemta, ji atplūs teisumo potvyniu.

²³Taip! Viešpats, Galybių DIEVAS, naikinte sunaikins visą kraštą.

²⁴Todėl Viešpats, Galybių DIEVAS, ir sako: „O mano tauta, kuri gyveni Sione! Nebijok asiro, nors muša jis tave spragilu, kelia prieš tave lazdą, kaip kadaise darė Egiptas,

²⁵nes tik trumpą valandėlę truks mano įniršis ant tavęs, greitai aš juos sunaikinsiu savo pykčiu“.

²⁶Tada Galybių VIEŠPATS kirs jiems botagu, kaip kirto Midjanui ties Orebo uola, ir išties savo lazdą viršum jūros, kaip padarė Egiptui.

²⁷Tą dieną jo našta bus nuimta nuo tavo pečių, jo jungas — nuo tavo sprando. Jis atžygiavo nuo Rimono

²⁸ir užėmė Ajatą! Jis pražygiavo per Migroną! Jis paliko savo gurguoles prie Michmašo!

²⁹Jis įveikė kalnų perėją: „Geba bus mūsų nakties būstinė!“ Ramos gyventojai pastiro iš siaubo, Sauliaus miesto Gibėjos žmonės išbėgiojo.

³⁰Šauk visu balsu, Galimų dukterie! Įsiklausyk, Laiša! Atsiliepk jai, Anatote!

³¹Ištuštėjo Madmena, Gebimų gyventojai gelbėdamiesi pasipustė padus.

³²Šiandien pat priešas apsistos prie Nobo, grūmos kumščiais Siono kalnui, Jeruzalės miestui!

³³Štai baisia jėga nublokš juos Viešpats, Galybių DIEVAS, kaip nukirstas šakas nuo medžio. Išdidžiausi ir aukščiausi bus nukirsti ir pažeminti.

³⁴Miško tankynes iškirs kirvis, ir didingieji Libano medžiai kris.