Read Lietuvos Biblijos draugija Izaijo 24 Bible Online

Izaijo 24 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Izaijo 24

¹Štai VIEŠPATS niokoja žemę ir daro ją dyką, apverčia aukštyn kojomis ir išblaško jos gyventojus.

²Ir bus kaip liaudžiai, taip ir kunigui, kaip tarnui, taip ir šeimininkui, kaip pirkėjui, taip ir pardavėjui, kaip tarnaitei, taip ir jos šeimininkei, kaip paskolos davėjui, taip ir jos ėmėjui, kaip skolintojui, taip ir skolininkui.

³Žemė bus siaubte nusiaubta ir niokote nuniokota, nes taip nusprendė VIEŠPATS.

⁴Kraštas liūdi ir vysta, pasaulis nuleido galvą ir nyksta; geriausi tautos žmonės krinta prapultin.

⁵Žemė suteršta joje gyvenančiųjų, nes jie nesilaikė įstatymų, pažeidė įstatus, sulaužė amžinąją Sandorą.

⁶Todėl ryja žemę prakeiksmas, jos gyventojai kenčia bausmę už savo kaltes. Todėl jie blykšta iš baimės, ir gyvų žmonių liks tik nedaugelis.

⁷Vynmedžiai vysta, jauno vyno trūksta; kam džiūgavo širdis, tas dabar dūsauja.

⁸Smagus būgnų dundesys paliovė, lėbautojų triukšmas nuščiuvo, žavintys arfos garsai nutilo.

⁹Nutilo linksmosios dainos prie vyno; girtuokliai bjaurisi svaigiuoju gėrimu.

¹⁰Sąmyšio miestas — griuvėsiai; namų durys visur užsklęstos, kad kas neįeitų į vidų.

¹¹Rėkaujama gatvėse, kad nebėra vyno; džiaugsmas dingo, linksmybės paliko kraštą.

¹²Iš miesto liko vien griuvėsių krūva; jo vartai išgriauti ir apleisti.

¹³Žemė ir tautos atrodo kaip alyvmedis alyvų derlių nukrėtus, kaip išrankos vynuogių derlių nuėmus.

¹⁴Šie[24] pakelia balsą, džiugiai skelbia VIEŠPATIES didybę.

¹⁵Iš vakarų jie krykštauja, rytuose jie džiūgauja, pamariuose jie šlovina VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, vardą.

¹⁶Nuo žemės pakraščių girdime juos giedant: „Tebūna šlovė Teisiajam!“ Bet aš tariau: „Galas man! Galas man! Ak, vargas man! Išdavikai nesiliauja išdavinėti. Išdavikai klastingai išdavė!

¹⁷Siaubas, duobė, pinklės laukia jūsų, žemės gyventojai!

¹⁸Kas nuo siaubo bėgs, tas duobėn įpuls; kas iš duobės išlips, tas į pinkles įsipainios, nes dangaus langai aukštai bus atidaryti, ir žemės pamatai sudrebės.

¹⁹Žemė aižės ir skeldės, žemė plyš ir krūpčios, žemė siūbuote siūbuos.

²⁰Žemė kaip girta svyruos, kaip sargo pašiūrė sverdės. Jos nuodėmės ją slegia; ji parpuls po jų našta ir nepajėgs atsikelti“.

²¹Tą dieną VIEŠPATS nubaus Galybes dangaus skliaute, o žemės karalius — žemėje.

²²Jie bus suvaryti į krūvą tarsi belaisviai duobėje. Jie bus uždaryti kalėjime ir po ilgo laiko gaus bausmę.

²³Tada mėnulis paraus, saulė susigės, nes Galybių VIEŠPATS ant Siono kalno ir Jeruzalėje viešpataus šlovingas tarp savo seniūnų.