Read Lietuvos Biblijos draugija Izaijo 29 Bible Online

Izaijo 29 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Izaijo 29

¹Ak, Arieli, Arieli[28], mieste, kurį buvo apsupęs Dovydas! Metus leiskite po metų, vieną po kitos švęskite šventes.

²Aš suvarginsiu Arielį; bus jame dejonių ir raudų, ir Jeruzalė man bus lyg Arielis.

³Apsupsiu ją kaip Dovydas, apstatysiu ją saugų bokštais, apjuosiu apgulos pylimu.

⁴Parblokšta ant žemės kalbėsi, iš dulkių aidės tavo žodžiai. Tarytum iš po žemės bylotų vėlė, toks bus tavo balsas, o tavo žodžiai bus tarsi šnabždesys iš dulkių.

⁵Tavo priešų pulkai bus it smulkios dulkės, o gausieji engėjai — it vėjo blaškomi pelai. Kai netikėtai vienu akimoju

⁶Galybių VIEŠPATS aplankys tave perkūnija, žemės drebėjimu, galingu ūžesiu, viesulu, audra ir rajos ugnies liepsna,

⁷kaip sapnas, kaip nakties regėjimas atrodys minia visų tautų, kovojančių su Arieliu visais apgulos įtaisais.

⁸Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo, tačiau nubunda toks pat alkanas, arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria, tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas, taip nutiks ir tautų miniai, kovojančiai su Siono kalnu.

⁹Būkite neryžtingi, gūžčiokite pečiais, apakinkite save ir būkite akli! Būkite girti, bet ne nuo vyno, svyruokite, bet ne nuo svaigiojo gėrimo!

¹⁰Gilaus snaudulio dvasią VIEŠPATS išliejo ant jūsų. Jis aptemdė jūsų akis — pranašus ir jūsų galvas — regėtojus.

¹¹Viso to regėjimas jums yra tarsi užantspauduotos knygos žodžiai. Kai ji duodama mokančiam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ — šis atsako: „Negaliu, nes ji užantspauduota!“

¹²O kai ji duodama nemokančiam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ — tas atsako: „Nemoku skaityti!“

¹³Viešpats ištarė: „Kadangi ši tauta tik liežuviu tesiartina prie manęs, tik lūpomis tegarbina mane, jos širdis nutolusi nuo manęs, tik žmonių išmoktu įstatymu tesiremia mano garbinimas,

¹⁴aš vėl nustebinsiu šią tautą taip nepaprastai, kad jos išminčių išmintis nueis niekais, ir protingųjų įžvalgumas pradings“.

¹⁵Vargas tiems, kurie nuo VIEŠPATIES giliai nuslepia savo planus! Jie patamsyje daro savo darbus, sakydami: „Kas mus mato? Kas mus pažįsta?“

¹⁶Jūs verčiate dalykus aukštyn kojomis! Argi puodžius lygus moliui? Tarsi dirbinys sakytų apie savo dirbėją: „Jis manęs nepadarė!“ Arba kūrinys tartų apie savo kūrėją: „Nieko jis neišmano!“

¹⁷Argi ne tiesa, kad netrukus Libanas pavirs vešliais laukais, o vešlieji laukai bus laikomi sodu?

¹⁸Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius, aklieji praregės iš savo niūrios tamsybės.

¹⁹Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU, vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo.

²⁰Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls, ir sunaikinti bus piktanoriai,

²¹kurie žodžiu padaro žmogų nusikaltėliu, spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui ir palikdami teisųjį tuščiomis rankomis.

²²Tikrai šitaip kalba VIEŠPATS, Jokūbo namų Dievas, kuris išpirko Abraomą: „Dabar Jokūbui nebereikės gėdytis, jo veidas nebeblykš iš baimės.

²³Matydamas savo vaikus, kuriuos padarė mano rankos, jis šlovins mano vardą, garbins Jokūbo Šventąjį, pagarbiai pripažins Izraelio Dievo galybę.

²⁴Tuomet klaidžiojantiems dvasia grįš išmanymas, murmantieji leisis pamokomi.