Read Lietuvos Biblijos draugija Izaijo 33 Bible Online

Izaijo 33 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Izaijo 33

¹Vargas tau, niokotojau, kad pats nebuvai nuniokotas, tau, klastingasis išdavike, kad pats netapai klastos auka! Kai baigsi niokoti, pats būsi nuniokotas, kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka.

²VIEŠPATIE, būk maloningas mums, nes tavimi viliamės! Būk kas rytą mus gelbstinti ranka, mūsų išgelbėjimas, atėjus pavojui!

³Nuo sąmyšio ūžesio bėga gentys, kai tu pakyli, tautos sklaidosi į visas puses.

⁴Žmonės šluoja grobį, kaip šluojami skėriai; tarsi žiogai jie šoka imti grobio.

⁵VIEŠPATS prakilnus; jis gyvena aukštybėse, Sioną pripildo teisingumo ir teisumo.

⁶Tai, kas jo laikams teikia patvarumą, lobiai, kurie išgelbsti, yra išmintis ir pažinimas. Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas!

⁷Štai Arielio žmonės vaitoja gatvėse, Salemo pasiuntiniai graudžiai verkia.

⁸Vieškeliai visur tušti, nebėra, kas jais keliautų. Sandoros sulaužytos, liudytojai paniekinti, tačiau dėl to niekas nesisieloja.

⁹Džiūsta iš liūdesio šalis, iš gėdos vysta Libanas, Šaronas yra lyg dykuma, Bašanas ir Karmelis numetė lapus.

¹⁰„Dabar aš atsistosiu, — sako VIEŠPATS, — dabar išaukštinsiu save, dabar aukštai pakilsiu.

¹¹Jūs esate nėšti šienu ir pagimdysite šiaudus; mano dvasia praris jus kaip ugnis.

¹²Tautos bus išdegintos lyg kalkinėje, iškirstos tarsi erškėčiai, kad sudegtų ugnyje.

¹³Kas esate toli, išgirskite apie mano darbus, o kas arti — išpažinkite mano galybę!“

¹⁴Nusidėjėliai dreba Sione, šiurpulys krečia bedievius: „Kas iš mūsų valios ištverti pleškančią ugnį, kas iš mūsų atlaikys amžinas liepsnas?“

¹⁵Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir sako tiesą, kas iš skriaudos nenori išspausti sau pelno, kas atsisako priimti papirkas, kas užsikemša ausis, kad negirdėtų kalbant apie žudymą, ir kas užmerkia akis, kad neregėtų pikta.

¹⁶Toks žmogus gyvens aukštybėse, neprieinamų uolų tvirtovė bus jo pilis; jam bus tiekiama duona, jam netrūks vandens.

¹⁷Tavo akys regės puošnųjį karalių, matys aplinkui platų kraštą.

¹⁸Tavo širdis mąstys apie klaiko metą: „Kur tas, kuris galėjo skaičiuoti? Kur tas, kuris galėjo pasverti? Kur tas, kuris galėjo suskaityti visus tuos bokštus?“

¹⁹Nebematysi jau išdidžiosios tautos, svetimkalbės tautos, kurios nesuprasi, mikčiojančios liežuviu, kurio nesupaisysi.

²⁰Pažvelki į Sioną, mūsų švenčių miestą! Temato tavo akys Jeruzalę kaip saugią buveinę, nejudamą palapinę, kurios nei kuolai niekada nebus išrauti, nei nė viena virvė nenutrūks.

²¹Tai ten VIEŠPATS mūsų bus Galingasis! Tai sritis upių ir plačių tėkmių, ir joks irklinis laivas jomis nesiiria, nei didingi laivai neskleidžia burių.

²³Jų laivavirvės išsivijusios neišlaiko stiebo, todėl negalima burių pakelti. Taip! VIEŠPATS mūsų teisėjas ir mūsų įstatymų davėjas, VIEŠPATS mūsų karalius, ir jis mus išvaduos. Tuomet net aklieji dalysis turtingą laimikį, net šlubiai pasiplėš grobio.

²⁴Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: „Aš ligotas!“ Žmonėms, kurie ten gyvena, kaltė bus atleista.