Read Lietuvos Biblijos draugija Izaijo 43 Bible Online

Izaijo 43 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Izaijo 43

¹O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli: „Nebijok, nes aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano.

²Kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi, ir upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, ir liepsnos tavęs nepraris,

³nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti. Tavo išpirkai atiduodu Egiptą, mainais už tave — Kušą ir Sebą.

⁴Kadangi tu man brangus, vertingas ir mylimas, aš atiduodu už tave kraštus ir mainais už tavo gyvybę tautas.

⁵Nebijok, nes aš su tavimi! Tavo palikuonis parvesiu iš rytų, surinksiu tave iš vakarų.

⁶Pasakysiu šiaurei: ‘Atiduok juos!’ ir pietums: ‘Nesulaikykit!’ Parvesk mano sūnus iš tolimų kraštų ir mano dukteris iš žemės pakraščių,

⁷kiekvieną, kuris vadinamas mano vardu, kiekvieną, kurį savo garbei aš sukūriau, pašaukiau ir parengiau“.

⁸Išvesk tautą aklą, nors ir turinčią akis, kurčią, nors ir turinčią ausis.

⁹Tegu susirenka apžiūrai visos tautos, tesueina draugėn gentys! Kas iš jų kada nors tai paskelbė ar pranašavo apie tai praeityje? Tegu kviečia savo liudytojus, kad jiems paliudytų, teišgirsta juos žmonės ir tepasako: „Tai tiesa!“

¹⁰„Jūs mano liudytojai, — tai VIEŠPATIES žodis, — mano tarnai, kuriuos išsirinkau, idant žinotumėte, tikėtumėte mane ir suprastumėte, jog aš tas pats. Nebuvo kito dievo prieš mane ir nebus po manęs.

¹¹Tai aš, aš esu VIEŠPATS, be manęs kito gelbėtojo nėra.

¹²Tai aš apreiškiau, aš gelbėjau, aš paskelbiau, o ne koks svetimas jūsų dievas; jūs mano liudytojai, — tai VIEŠPATIES žodis. — Aš esu Dievas,

¹³amžinai tas pats! Nėra, kas išvaduotų iš mano rankos; kas gali pakeisti tai, ką aš darau?“

¹⁴Taip kalba VIEŠPATS, jūsų Atpirkėjas, Izraelio Šventasis: „Dėl jūsų siunčiu kariuomenę prieš Babiloną, visų kalėjimų skląsčius nukelsiu, o chaldėjai prapliups aimanuoti.

¹⁵Aš — VIEŠPATS, jūsų Šventasis, Izraelio kūrėjas, jūsų karalius“.

¹⁶Taip kalba VIEŠPATS, kuris per jūrą nutiesia kelią, per galingus vandenis padaro taką,

¹⁷kuris išveda į žygį vežimus ir žirgus, galingą kariuomenę. Jie krinta parblokšti ir nebepakyla, užgesę ir užblėsę kaip dagtis:

¹⁸„Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo, nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo.

¹⁹Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote? Net per dykumą tiesiu kelią, net tyruose atveriu upes.

²⁰Man teiks garbę laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai, nes aš duodu vandens dykumoje ir upes atveriu tyruose, kad būtų ko atsigerti mano išrinktajai tautai.

²¹Jie — tauta, kurią sau sukūriau, kad skelbtų mano šlovę.

²²Tu nešlovinai manęs, Jokūbai, aš nusibodau tau, Izraeli!

²³Ėriukų deginamųjų aukų man neaukojai, negarbinai manęs kruvinosiomis aukomis. Neverčiau tavęs atnašauti man duonos atnašų, nevarginau tavęs dėl smilkalų aukos.

²⁴Nepirkai man savo pinigais kvapiųjų šaknų, negaivinai savo aukų taukais. Ne! Tu apkrovei mane savo nuodėmėmis, varginai mane nusikaltimais.

²⁵Aš, aš — tas, kuris dėl savęs naikina tavo nusižengimus, — aš tavo nuodėmių neatminsiu.

²⁶Primink man ir stokime drauge prieš teismą! Teisinkis, įrodyk savo nekaltumą!

²⁷Man nusidėjo tavo protėvis, sukilo prieš mane tavo atstovai,

²⁸suteršė mano šventyklą tavo didžiūnai, todėl ir atidaviau Jokūbą pražūčiai, išstačiau Izraelį paniekai.