Read Lietuvos Biblijos draugija Izaijo 48 Bible Online

Izaijo 48 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Izaijo 48

¹Klausykitės štai ko, Jokūbo namai, vadinami Izraelio vardu, kilę iš Judo sėklos, prisiekiantys VIEŠPATIES vardu ir besišaukiantys Izraelio Dievo be ištikimybės ir be teisumo,

²nors vadinatės šventąja tauta ir kliaujatės Izraelio Dievu, kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS!

³Kas jau įvyko, seniai buvau apreiškęs; iš mano lūpų tai išėjo, aš pats tai paskelbiau. Nelauktai ėmiau vykdyti, ir visa įvyko.

⁴Žinau, kad esi užsispyręs, nes tavo sprandas — tarsi sausgyslė iš geležies, o tavo kakta — iš vario,

⁵todėl tai iš anksto tau apreiškiau ir paskelbiau pirmiau, negu įvyko, idant nesakytum: „Mano stabas visa tai padarė, mano statula — drožtinė ar liedinta — tai sutvarkė“.

⁶Dabar, kai visa išgirdai, pagalvok! Ar neturi visa tai pripažinti? Nuo dabar kai ką visiškai nauja skelbiu tau, paslaptingus įvykius, kurių tu nežinai.

⁷Dabar, o ne seniai, prieš dienų dienas, jie prasidėjo; anksčiau apie juos negirdėjai, kad nesakytum: „Aš jau žinojau apie juos!“

⁸Tu apie juos nebūsi nei ką nors girdėjęs, nei žinojęs, nes tavo ausys nuo seno buvo kurčios. Žinojau, koks tu apgaulingas, nes nuo motinos įsčių buvai vadinamas sukčiumi.

⁹Bet dėl savo vardo aš valdau pyktį, savo šlovės dėlei susilaikau, kad tavęs nesunaikinčiau.

¹⁰Štai išgryninau tave, tačiau ne kaip sidabrą; išmėginau tave skausmo žaizdre.

¹¹Dėl savęs, savo paties dėlei, kad mano vardas nebūtų paniekintas, dabar tai darau. Savo šlovės neperleisiu kitam!

¹²Išgirsk mane, Jokūbai, Izraeli, kurį pavadinau vardu! Aš esu tas pats, aš pirmas, aš ir paskutinis!

¹³Mano rankos padėjo žemės pamatus, mano dešinė išskleidė dangus. Kai juos pašaukiu, jie tuojau pat ateina.

¹⁴Sueikite visi ir klausykitės! Kas iš jų[40] kada paskelbė ką nors panašaus? VIEŠPATIES bičiulis[41] įvykdys jo valią prieš Babiloną ir Chaldėjos palikuonis.

¹⁵Aš, aš tai paskelbiau, aš jį pašaukiau, aš jį atvedžiau; jam seksis kelyje!

¹⁶Prieikite arčiau prie manęs ir klausykitės, ką sakau! Nuo pat pradžios aš nekalbėjau apie tai paslapčiomis; nuo to laiko, kai tai pradėjo vykti, aš esu čia. Dabar Viešpats DIEVAS ir jo Dvasia pasiuntė mane.

¹⁷Taip kalba VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas, Izraelio Šventasis: „Aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti.

¹⁸O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos.

¹⁹Tavo palikuonių būtų kaip smilčių, o gimusių iš tavo giminės — kaip smėlio grūdelių. Jų vardas nežūtų ir neišdiltų mano akyse“.

²⁰Eikite iš Babilono, bėkite iš Chaldėjos! Džiaugsmingai ir garsiai tai skelbkite, kad būtų žinoma; neškite žinią ligi žemės pakraščių, sakykite: „Jokūbą, savo tarną, VIEŠPATS išpirko!

²¹Troškulio jie nekentėjo, vedami per sausas dykynes. Jis liepė vandeniui ištrykšti iš uolos, praskėlė uolą, ir tryško vandenys“.

²²„Nedorėliai neturės ramybės“, — sako VIEŠPATS.