Read Lietuvos Biblijos draugija Izaijo 49 Bible Online

Izaijo 49 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Izaijo 49

¹Išgirskite mane, salos, atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos! Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį, dar motinos įsčiose tebesantį; jis ištarė mano vardą.

²Jis padarė iš manęs aštrų kalaviją ir paslėpė savo rankos šešėlyje. Jis padarė mane aštria strėle ir įsidėjo į savo strėlinę.

³„Tu mano tarnas, — pasakė man, — Izraeli, per tave apreikšiu savo šlovę!“

⁴Bet aš pagalvojau: „Veltui aš triūsiau, tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau; mano byla — pas VIEŠPATĮ, ir mano atlygis — mano Dievo rankoje.

⁵Dabar tvirtai nusprendė VIEŠPATS, kuris mane padarė savo tarnu dar motinos įsčiose, kad jam parvesčiau Jokūbą, kad Izraelis pas jį būtų surinktas. Aš pagerbtas VIEŠPATIES akyse, mano Dievas — mano jėga!“

⁶„Per maža, — sako jis, — tau būti mano tarnu, prikelti Jokūbo gimines ir sugrąžinti Izraelio likutį. Aš padarysiu tave ir tautų šviesa, kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius“.

⁷Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Atpirkėjas, jo Šventasis, paniekintajam, kuriuo bjaurisi tautos, valdovų tarnui: „Karaliai atsistos, tave pamatę, didžiūnai ir tie lenksis iki žemės dėl VIEŠPATIES, kuris yra ištikimas, dėl Izraelio Šventojo, kuris tave išrinko“.

⁸Taip kalba VIEŠPATS: „Malonės metu tave išklausau, išganymo dieną tau padedu. Sukūriau tave, paskyriau tave Sandora tautai, kad atstatytum kraštą ir išdalytum nuniokotus paveldus.

⁹Sakyk kaliniams: ‘Išeikite!’ ir tiems, kurie tamsybėse: ‘Eikite į šviesą!’ Pakelėse jie ganysis, ant plikų kalvų visur ras ganyklų.

¹⁰Nekęs nei alkio, nei troškulio, nekenks jiems nei dykumų vėjas, nei saulė, nes gailestingasis juos veda ir nuveda prie čiurlenančių šaltinių.

¹¹Padarysiu jiems kelią per visus savo kalnus, mano vieškeliai bus nulyginti.

¹²Žiūrėk! Jie ateina iš toli, vieni iš šiaurės ir vakarų, o kiti iš Sienės šalies.

¹³Džiūgaukite dangūs! Iš džiaugsmo šokinėk, žeme! Tegu plyšta kalnai nuo džiaugsmo giesmės! Juk VIEŠPATS paguodė savo tautą, pasigailėjo savo varguolių.

¹⁴Bet Sionas sako: ‘Paliko mane VIEŠPATS, užmiršo mane Dievas’.

¹⁵Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekada neužmiršiu.

¹⁶Žiūrėk! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne; tavo mūrus nuolat turiu prieš akis.

¹⁷Tavo atstatytojai čionai atskuba, o tie, kurie niokojo ir alino tave, pasitraukė nuo tavęs.

¹⁸Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui: jie renkasi draugėn ir eina pas tave. Kaip gyvas aš, — tai VIEŠPATIES žodis, — visais jais pasidabinsi kaip puošmenomis, pasidabinsi jais lyg nuotaka.

¹⁹Tikrai tu buvai nualinta ir nusiaubta, griuvėsių kraštas, bet dabar būsi per ankšta savo naujakuriams, nors tavo engėjai ir bus pasitraukę toli.

²⁰Vaikai, kurių buvai netekusi, tau sakys: ‘Čia man per ankšta, man reikia daugiau vietos, kad galėčiau įsikurti!’

²¹Tada tu sakysi savo širdyje: ‘Kas man pagimdė juos? Juk aš buvau bevaikė ir bevaisė, ištremta ir atstumta; kas juos man išaugino? Juk aš buvau likusi vienų viena, tad iš kur jie?’“

²²Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Štai pakelsiu ranką tautoms, duosiu ženklą gentims, ir jos pargabens ant rankų tavo sūnus, o dukteris parneš ant pečių.

²³Karaliai bus tavo vaikų įtėviai, o karalienės — jų įmotės. Veidu į žemę puldami jie tave pagerbs ir laižys dulkes nuo tavo kojų. Tuomet tu tikrai žinosi, kad aš esu VIEŠPATS; tie, kurie pasitiki manimi, nebus sugėdinti“.

²⁴Ar išplėšia kas nors grobį iš galiūno? Ar galima belaisvius atimti iš tirono?

²⁵VIEŠPATS šitaip atsako: „Žinoma! Belaisviai bus atimti iš galiūno ir grobis išplėštas iš tirono! Aš pats esu tavo reikalo gynėjas, aš pats išvaduosiu tavo vaikus.

²⁶Priversiu tavo engėjus maitintis savo pačių kūnu, pasigers jie savo pačių krauju kaip saldžiu vynu. Visa žmonija žinos, kad aš esu VIEŠPATS, tavo Išvaduotojas, tavo Atpirkėjas, Jokūbo Galingasis“.