Read Lietuvos Biblijos draugija Izaijo 64 Bible Online

Izaijo 64 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Izaijo 64

¹Kaip ugnis uždega žabus, kaip ugnis užvirina vandenį, kad ir tu taip apreikštum savo vardą priešams, tautos prieš tave drebėtų!

²Darydamas baisius darbus, kurių mes nesitikėjome, tu nužengei, ir kalnai drebėjo prieš tave.

³Nuo amžių nėra niekas patyręs, ausis negirdėjo, akis neregėjo, kad be tavęs būtų kitas Dievas, darantis tokius darbus tiems, kurie juo pasitiki.

⁴O kad sutiktumei mus, vykdančius teisumą! O kad neužmirštume tavęs mes savo keliuose! Štai tu pyksti, o mes — nuodėmingi.

⁵Visi mes tapome lyg nešvarūs, mūsų teisūs darbai — lyg suteršti skudurai. Nuvytome visi tarsi lapai, ir mūsų blogi darbai mus neša tarsi vėjas.

⁶Nėra kas šauktųsi tavo vardo, kas stengtųsi tvirtai tavęs laikytis. Tu paslėpei savo veidą nuo mūsų ir atidavei mus mūsų blogiesiems darbams į rankas.

⁷O vis dėlto, VIEŠPATIE, tu — mūsų Tėvas. Mes — molis, o tu — mūsų puodžius; visi mes — tavo rankų darbas.

⁸Nepyk taip smarkiai ant mūsų, VIEŠPATIE, neminėk mūsų kaltės amžinai. Pažvelgti teikis: štai mes visi — tavo tauta.

⁹Šventieji tavo miestai virto dykuma; Sionas — dykuma, Jeruzalė — dykynė.

¹⁰Mūsų didi ir šlovinga Šventykla, kurioje mūsų tėvai tave garbindavo, pavirto liepsnų grobiu; visa, kas mums buvo miela, — griuvėsiai.

¹¹Ar po viso to gali susilaikyti, VIEŠPATIE? Ar vis dar gali tylėti ir taip baisiai mus skaudinti?