Read Lietuvos Biblijos draugija Jeremijo 12 Bible Online

Jeremijo 12 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jeremijo 12

¹Teisus tu liktum, VIEŠPATIE, jeigu įsivelčiau į ginčus su tavimi. O vis dėlto turiu nusiskųsti tavimi. Kodėl sėkmė lydi nedorėlius? Kodėl visi sukčiai tarpsta?

²Tu juos pasodinai, ir jie suleido šaknis; vešliai sau auga ir net vaisių neša. Tu jų lūpose, bet toli nuo jų širdies.

³VIEŠPATIE, tu tikrai mane pažįsti; permatai mane, ištiri mano širdį ir žinai, kad ji tavo rankose. Išgaudyk juos kaip avis skerdimui, atskirk juos nuo kitų žudymo dienai.

⁴Kiek ilgai dar turės kraštas liūdėti ir žolė visur laukuose vysti? Argi turi gaišti gyvuliai ir paukščiai dėl to, kad nedorai elgiasi jo gyventojai? O jie sau sako: „Dievas nemato, ką mes darome!“

⁵„Jei lenktynės su pėsčiaisiais tave nuvargino, tai kaip galėsi varžytis su raiteliais? Jei tu jautiesi saugus tik ramiame krašte, tai ką gi darysi Jordano brūzgynuose?

⁶Juk net tavo broliai ir namiškiai klastingai pasielgė su tavimi. Net jie pakeltu balsu rėkia tau už nugaros. Nepasitikėk jais, nors jie ir draugiškai kreiptųsi į tave.

⁷Palikau savo Namus, atmečiau savo paveldą. Savo numylėtinę atidaviau jos priešams į rankas.

⁸Mano paties tauta prieš mane atsigręžė kaip liūtas miške. Kadangi ji pakėlė balsą prieš mane, elgiuosi su ja kaip su priešu.

⁹Mano tauta — lyg paukštis, iš visų pusių puolamas plėšriųjų paukščių. Eikite šen! Rinkitės, visi laukų žvėrys! Ateikite ir rykite!

¹⁰Daug piemenų nusiaubė mano vynuogyną, nutrypė kojomis mano paveldą. Jie pavertė mano žavųjį lauką apleista dykyne,

¹¹padarė jį niūria dykyne; nuniokotas jis guli prieš mane. Visas kraštas nuniokotas, bet nė vienas to neima į širdį.

¹²Ant visų dykynės kalvų įsikūrė plėšikai, nes VIEŠPATIES kalavijas ryja žemę nuo vieno krašto iki kito. Nėra ramybės žmonėms.

¹³Jie pasėjo kviečius, o pjauna erškėčius; nusiplūkė be jokios naudos. Jie kenčia dėl savo pjūties, dėl liepsnojančio VIEŠPATIES pykčio“.

¹⁴Taip kalba VIEŠPATS: „Turiu šį tą pasakyti visiems savo nedoriems kaimynams, naikinantiems paveldą, kurį daviau savo tautai Izraeliui kaip nuosavybę. Štai išrausiu juos iš jų žemių, o Judo namus išrausiu iš jų tarpo.

¹⁵Tačiau kai būsiu išrovęs, vėl pasigailėsiu ir parvesiu kiekvieną į jo paveldą ir į jo kraštą.

¹⁶Ir tuomet, jei iš tikrųjų mokysis eiti mano tautos keliu, jie prisieks mano vardu: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS!’ Jie, pirma mokę mano tautą prisiekinėti Baalu, turės vietos mano tautoje.

¹⁷Bet jeigu nepaklausys, tą tautą išrausiu ir visiškai sunaikinsiu,“ — tai VIEŠPATIES žodis.