Read Lietuvos Biblijos draugija Raudų 5 Bible Online

Raudų 5 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Raudų 5

¹Atmink, VIEŠPATIE, kas mums atsitiko, pažvelk ir pamatyk mūsų gėdą!

²Mūsų paveldas buvo perduotas svetimiems, mūsų namai — ateiviams.

³Mes tapome našlaičiais, esame betėviai, mūsų motinos tarsi našlės.

⁴Vandenį, kurį geriame, turime pirkti, už savo malkas turime mokėti.

⁵Ant mūsų sprando — varovų jungas; jis vargina, neduoda mums pailsėti.

⁶Mes tiesiame ranką Egiptui ir Asirijai, kad gautume pavalgyti duonos.

⁷Mūsų tėvų, kurie nusidėjo, nebėra, bet mes turime nešti jų kaltes.

⁸Vergai mus valdo, nėra kam išvaduoti mus iš jų rankų.

⁹Duonos parsinešame, užsitraukdami pavojų gyvybei nuo dykumos kalavijo.

¹⁰Mūsų oda įdegusi kaip krosnis nuo deginančio bado karščio.

¹¹Sione jie[4] išprievartauja moteris, Judo miestuose — mergaites.

¹²Didžiūnai pakariami jų rankomis, nėra pagarbos seniūnams.

¹³Jaunuoliai priversti sukti girnas, berniukai kniumba po malkų našta.

¹⁴Seniūnai pasitraukė iš miesto vartų, jaunuoliai — nuo savo muzikos.

¹⁵Dingo mūsų širdies džiaugsmas, gedulu virto mūsų šokiai.

¹⁶Vainikas nukrito mums nuo galvos; vargas mums, nes mes nusidėjome!

¹⁷Mūsų širdys dėl to serga, mūsų akys nuo šių dalykų aptemo,

¹⁸Siono kalnas guli nuniokotas, šakalai ant jo bastosi.

¹⁹O tu, VIEŠPATIE, viešpatauji amžinai, tavo sostas tveria per visas kartas.

²⁰Kodėl mus visiškai užmiršai? Kodėl mus palikai taip ilgai?

²¹Susigrąžink mus, VIEŠPATIE, kad galėtume sugrįžti! Atnaujink mūsų dienas kaip anksčiau!

²²Nebent tu būtumei mus visiškai atmetęs, ant mūsų įpykęs be saiko?!