Read Lietuvos Biblijos draugija Ezechielio 7 Bible Online

Ezechielio 7 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Ezechielio 7

¹Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

²„Žmogau, taip kalba Viešpats DIEVAS Izraelio žemei. Galas! Ateina galas keturiems krašto kampams!

³Dabar ateina tau galas! Liesiu ant tavęs savo pyktį, nuteisiu tave pagal tavo kelius ir bausiu tave už visas tavo bjaurastis.

⁴Mano akis nepagailės, ir aš neparodysiu užuojautos, bet bausiu tave pagal tavo kelius. Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje, žinosite, kad aš esu VIEŠPATS“.

⁵Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Nelaimė po nelaimės! Žiūrėk, ji ateina!

⁶Atėjo galas! Atėjo tikras galas! Jis pakilo prieš tave. Žiūrėk, jis ateina!

⁷Atėjo tau pražūtis, šalies gyventojau! Atėjo metas, jau arti diena sąmyšio, o ne ūžavimo kalnuose.

⁸Jau greit išgiešiu ant tavęs savo įniršį ir išliesiu ant tavęs savo pyktį. Nuteisiu tave pagal tavo kelius, nubausiu tave už visus tavo bjauriuosius nusikaltimus.

⁹Mano akis nepagailės, ir aš neparodysiu užuojautos, bet bausiu tave pagal tavo kelius. Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje, žinosite, kad aš, VIEŠPATS, nuplakiau“.

¹⁰Žiūrėk, toji diena jau čia pat! Žiūrėk, ji ateina! Pražūtis atėjo, lazda pražydo, įžūlumas sukrovė pumpurus,

¹¹smurtas išaugo į nedorumo lazdą. Nė vienas jų neišliks; neliks nieko nei iš jų pertekliaus, nei iš turtų. Jie neturės jokio pranašumo.

¹²Atėjo tas metas, toji diena išaušo! Kas perka, tas tegu nesidžiaugia, kas parduoda, tas tegu neliūdi, nes visus užklups degantis pyktis.

¹³Parduodantis nebeatgaus to, kas parduota, nors jis ir pirkėjas tebebūtų gyvi, nes pyktis apima visus, ir jis nebus atšauktas. Kadangi visi jie kalti, nė vienas negali išlikti gyvas.

¹⁴Jie papūtė ragą, ir viskas parengta, bet nėra kam eiti į mūšį, nes mano degantis pyktis apima juos visus.

¹⁵Kalavijas lauke už vartų, maras ir badas viduje. Kas laukuose, tas žus nuo kalavijo, kas mieste, tą praris badas ir maras.

¹⁶Bėgliai, jei kam ir pavyktų išsigelbėti, slėpsis kalnuose tarsi slėnių balandžiai, visi iki vieno dejuodami dėl savo kaltės.

¹⁷Rankos nusvirusios, visų blauzdos praskydusios.

¹⁸Apsijuos jie ašutine, ir juos apsiaus šiurpas. Visų veiduose gėda ir visų galvos nuskustos.

¹⁹Savo sidabrą jie išmes į gatves, o jų auksas bus laikomas netyru daiktu. „VIEŠPATIES pykčio dieną jų auksas ir sidabras negalės jų išgelbėti. Jais nepasisotins nei savo pilvų neprisikimš. Auksas ir sidabras jiems teikė progą nusidėti.

²⁰Iš savo puikaus puošmens, kuriuo didžiavosi, jie pasidarė bjaurių stabų paveikslų. Todėl paversiu jį jiems nešvariu daiktu.

²¹Atiduosiu jį kaip grobį į svetimųjų rankas, kaip pelną žemės nedorėliams, ir jie išniekins jį.

²²Nugręšiu nuo jų savo veidą, ir jie išniekins mano brangiąją vietą; niekšai įžengs į ją ir išniekins.

²³Nukalk grandinę, nes kraštas pilnas kruvinų nusikaltimų, o miestas kupinas smurto.

²⁴Atvesiu nuožmiausias iš tautų, ir jos užims jų namus. Galiūnų įžūlumui padarysiu galą, ir jų šventyklos bus išniekintos.

²⁵Siaubas ateina! Jie ieškos ramybės, bet jos nebus.

²⁶Nelaimė lydės nelaimę, bloga žinia vysis blogą žinią. Veltui jie ieškos pranašo regėjimo, kunigas nebepajėgs mokyti, seniūnai nebemokės patarti.

²⁷Karalius raudos, didžiūnas bus pagautas nevilties, paprastų žmonių rankos drebės. Pasielgsiu su jais pagal jų pačių kelią, teisiu juos, kaip jie teisė, ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.