Read Lietuvos Biblijos draugija Joelio 2 Bible Online

Joelio 2 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Joelio 2

¹Pūskite ragą Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne! Tedreba visi krašto gyventojai, nes VIEŠPATIES diena ateina, ji jau arti.

²Tamsos ir niūrumo diena, debesų ir tamsumo diena! Tarsi juoduma, gaubianti kalnus, ateina gausi ir galinga kariauna; panašių į juos niekada nėra buvę nei po jų kada nors bus per kartų kartas.

³Pirma jų — ryja ugnis, o jiems iš paskos degina liepsna. Priešais juos — kraštas tarsi Edeno sodas, o už jų — apleisti tyrlaukiai, ir niekas nuo jų nepabėgs.

⁴Išvaizda jie panašūs į arklius ir atšuoliuoja kaip karo žirgai.

⁵Trinksėdami tarsi karo vežimai, jie šokinėja po kalnų viršūnes, spragsi kaip ugnies liepsna, rydama šiaudus, išsirikiuoja mūšiui kaip galinga kariauna.

⁶Prieš juos dreba tautos, blykšta visų veidai.

⁷Kaip galiūnai jie puola, kaip kariai kopia per sienas. Visi žygiuoja pirmyn savo keliu, nenukrypdami nuo savo takų.

⁸Vienas kito nestumdo, kiekvienas laikosi savo kelio, prasiveržia pro gynybą ir lieka nesulaikyti.

⁹Jie puola miestą, kopia sienomis, lipa į namus, lenda pro langus kaip vagys.

¹⁰Prieš juos dreba žemė, virpa dangūs, aptempsta saulė ir mėnulis, žvaigždės sulaiko savo švytėjimą.

¹¹VIEŠPATS pakelia balsą savo kariuomenės priešakyje, nes iš tikrųjų beribė jo stovykla! Nesuskaitomi vykdantys jo žodį. Taip, VIEŠPATIES diena didi, nepaprastai baisi ir kas gali ją ištverti?

¹²„Tačiau dabar, — tai VIEŠPATIES žodis, — grįžkite pas mane visa savo širdimi, pasninku, verksmu ir raudojimu;

¹³persiplėškite širdis, o ne drabužius“. Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo, pasirengęs atleisti, o ne bausti.

¹⁴Kas žino, ar jis vėl neatleis ir nepaliks palaiminimo — javų atnašų ir liejamųjų aukų VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?

¹⁵Pūskite ragą Sione, skelbkite pasninką, sušaukite į iškilmę bendriją!

¹⁶Sutelkite tautą, paaiškinkite susirinkimui. Sukvieskite senelius, surinkite mažutėlius, net žindomus kūdikius. Jaunikis tepalieka savo kambarį, o jaunoji — savo pavėsinę.

¹⁷Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai. Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos, nepadaryk savo paveldo pajuoka, priežodžiu tautoms. Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kurgi jų Dievas?’“

¹⁸VIEŠPATS karštai susirūpino savo kraštu ir pasigailėjo savo tautos.

¹⁹Atsakydamas savo tautai, VIEŠPATS tarė: „Tikėkite manimi, atsiųsiu jums grūdų, naujo vyno, aliejaus, ir būsite sotūs. Niekuomet nebedarysiu jūsų pajuoka tautoms.

²⁰Kariauną iš šiaurės nutolinsiu nuo jūsų, išvarysiu ją į išdegintą ir apleistą kraštą, jos priekinius spiečius — į Rytų jūrą, o užpakalinius spiečius — į Vakarų jūrą. Nuo jos kils dvokas, sklis puvėsių kvapas, nes ji išdrįso išdidžiai elgtis!

²¹Nebijok, žeme! Linksminkis ir džiaukis, nes VIEŠPATS padarė didelių dalykų!

²²Nebijokite, laukiniai gyvuliai, nes žaliuoja tyrlaukių ganyklos, medžiai neša vaisių, figmedis ir vynmedis duoda derlių.

²³Linksminkitės ir džiaukitės, Siono vaikai, VIEŠPAČIU, savo Dievu, nes jis davė jums ankstyvuosius lietus kaip reikalauja teisumas, išliejo žemyn jums gausų lietų — ankstyvuosius ir vėlyvuosius lietus kaip seniau.

²⁴Klojimai bus pilni grūdų, iš kubilų per kraštus liesis naujas vynas ir aliejus.

²⁵Atlyginsiu jums už metus, kuriuos suėdė skėriai — skraidantieji, šokinėjantieji, ryjantieji — ir skėrių vikšrai, mano didžioji kariauna, siųsta prieš jus.

²⁶Jūs valgysite ir būsite sotūs, šlovinsite vardą VIEŠPATIES, savo Dievo, kuris taip nuostabiai pasielgė su jumis. Mano tauta nebebus sugėdinta per amžius.

²⁷Žinosite, kad aš esu Izraelyje; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, ir kito be manęs nėra. Mano tauta nebebus sugėdinta per amžius.