Read Lietuvos Biblijos draugija Amoso 4 Bible Online

Amoso 4 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Amoso 4

¹Klausykitės šio žodžio, Samarijos kalno moterys, Bašano karvės, engiančios vargšus, spardančios elgetas, sakančios savo vyrams: „Atneškite ko nors išgerti!“

²Viešpats DIEVAS prisiekė savo šventumu! „Tikrai ateina jums dienos, kai jie išvilks jus kabliais tarsi žuvį ant kabliuko, visas iki paskutinės.

³Išeisite pro spragas sienose, kiekviena tiesiausiu keliu, ir būsite išmestos į šiukšlyną, — tai VIEŠPATIES žodis.

⁴Eikite į Betelį ir darykite nuodėmes, į Gilgalą — ir gausinkite nuodėmes. Kas rytą atnašaukite savo kruvinas aukas, o kas trečią dieną — dešimtines.

⁵Deginkite neraugintos duonos bendravimo auką, skelbkite plačiai gera valia daromas atnašas, nes taip jūs mėgstate daryti, izraelitai, — tai Viešpaties DIEVO žodis.

⁶Nors padariau, kad jūsų burnos būtų tuščios visuose jūsų miestuose ir trūktų duonos visuose jūsų kaimuose, jūs pas mane nesugrįžote, — tai VIEŠPATIES žodis.

⁷Nors sulaikiau virš jūsų lietų, kai iki pjūties dar buvo trys mėnesiai, vienam miestui daviau lietaus, o kitam nedaviau, vienas laukas buvo lietaus palaistytas, o kitas be lietaus išdžiūvo,

⁸nors du ar trys miestai keliaudavo į vieną miestą atsigerti vandens, o troškulys likdavo nenumalšintas, jūs pas mane nesugrįžote, — tai VIEŠPATIES žodis.

⁹Nors naikinau jus kūlėmis ir miltlige, nuniokojau jūsų sodus ir vynuogynus, o skėriai surijo jūsų figmedžius ir alyvmedžius, jūs pas mane nesugrįžote, — tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁰Nors pasiunčiau jums marą kaip Egiptui, išžudžiau kalaviju jūsų jaunus vyrus, leidau pagrobti jūsų žirgus ir padvelkti jums į nosis jūsų stovyklų smarvei, jūs pas mane nesugrįžote, — tai VIEŠPATIES žodis.

¹¹Nors naikinau jus, kaip Dievas naikino Sodomą ir Gomorą, ir tapote tarsi iš ugnies ištrauktas nuodėgulis, jūs pas mane nesugrįžote, — tai VIEŠPATIES žodis.

¹²Todėl taip darysiu tau, Izraeli! Kadangi taip darysiu tau, pasirenk susitikti su savo Dievu, Izraeli!

¹³Juk tai tas, kuris padaro kalnus, kuris sukuria vėją ir apreiškia žmogui savo mintis, kuris tamsą paverčia aušra ir žengia žemės aukštumomis; jis vardu VIEŠPATS, Galybių Dievas!“