Read Lietuvos Biblijos draugija Skaičių 24 Bible Online

Skaičių 24 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Skaičių 24

¹O Bileamas, matydamas, kad VIEŠPAČIUI malonu laiminti Izraelį, nebėjo kaip anksčiau ieškoti ženklų, bet atgręžė veidą dykumos link.

²Pakėlęs akis, Bileamas matė Izraelį, gyvenantį stovykloje giminė prie giminės. Tada, Dievo dvasios apimtas,

³jis ėmė pranašauti, sakydamas: „Beoro sūnaus Bileamo žodis, žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,[9]

⁴žodis girdinčio Dievo žodžius, matančio regėjimą iš Visagalio, parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.

⁵Kokios puikios tavo palapinės, Jokūbai, tavo buveinės, Izraeli!

⁶Tarsi toli besitęsiantys palmių miškeliai, tarsi sodai prie upės, tarsi VIEŠPATIES pasodintas alavijas, tarsi kedrai prie vandens!

⁷Vanduo liesis iš jo kibirų, sėklą jis sės drėgnuose laukuose; jo karalius bus iškilesnis už Agagą, bus išaukštinta jo karalystė.

⁸Dievas, vedantis jį iš Egipto, jam tarsi laukinio jaučio ragų galia. Jis suris sau priešingas tautas, sutrupindamas jų kaulus, perverdamas juos savo strėlėmis.

⁹Pritūpęs jis guli tarsi liūtas ir liūtė. Kas išdrįs jį prikelti? Palaimintas, kas tave laimina, prakeiktas, kas tave keikia“.

¹⁰Tada Balakas, įniršęs ant Bileamo, suplojo delnais ir tarė Bileamui: „Aš pasišaukiau tave prakeikti mano priešų, o tu juos palaiminai jau tris kartus.

¹¹Pradink iš čia! Eik namo! Sakiau gausiai tau atlyginsiąs, tačiau VIEŠPATS neleido tau jokio atlygio duoti“.

¹²Bileamas atsakė Balakui: „Argi neįspėjau tavo pasiuntinių, siųstų pas mane:

¹³‘Nors Balakas man duotų ir namus, pilnus sidabro bei aukso, negalėčiau savo ruožtu, eidamas prieš VIEŠPATIES žodį, padaryti nei gero, nei blogo. Ką VIEŠPATS sako, tai turiu pakartoti’?“

¹⁴„O dabar, kai aš grįžtu pas savo tautą, leisk man įspėti tave, ką ši tauta padarys tavo tautai ateinančiomis dienomis“.

¹⁵Tada jis ėmė pranašauti, sakydamas: „Žodis Beoro sūnaus Bileamo, žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,[10]

¹⁶žodis, girdinčio Dievo žodžius, gaunančio žinojimą iš Aukščiausiojo, matančio regėjimą iš Visagalio, parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.

¹⁷Matau jį, bet ne dabartyje, stebiu, bet ne iš arti: žvaigždė patekės iš Jokūbo, skeptras pakils iš Izraelio, kuris nualins Moabo pasienio sritis ir visų Seto vaikų žemę.

¹⁸Edomas taps pavaldus, Seyras — jo priešų nuosavybė, o Izraelis bus pergalingas.

¹⁹Iš Jokūbo kils valdovas ir sunaikins išlikusius Ire“.

²⁰Išvydęs Amaleką, ėmė pranašauti, sakydamas: „Amalekas — tautų pirmasis, bet jo likimas — amžina pražūtis“.

²¹Išvydęs kainitus, ėmė pranašauti, sakydamas: „Nors tavo buveinė ir saugi, o tavo lizdas sukrautas uoloje,

²²Kainas bus sunaikintas, kai Ašūras paims tave į nelaisvę“.

²³Vėl jis ėmė pranašauti, sakydamas: „Deja! Kas liks gyvas, kai šitai padarys Dievas?

²⁴Atplauks laivai iš Kitimų ir pavergs Ašūrą ir Eberą. Jis irgi žus amžinai“.[11]

²⁵Tada Bileamas pakilo ir sugrįžo į savo vietą. Ir Balakas nuėjo savo keliu.