Read Lietuvos Biblijos draugija Zacharijo 11 Bible Online

Zacharijo 11 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Zacharijo 11

¹Atidaryk, Libane, savo duris, ir tesuryja ugnis tavo kedrus!

²Raudok, kiparise, nes krito kedras, sunaikinti puikieji medžiai! Raudokite, Bašano ąžuolai, nes buvo iškirstas tankusis miškas!

³Įsiklausyk! Piemenys rauda, nes apiplėšta jų didybė! Įsiklausyk! Liūtai riaumoja, nes sunaikintos Jordano tankmės!

⁴Taip kalba VIEŠPATS, mano Dievas: „Būk piemeniu kaimenės avių, pasmerktų skerdynėms.

⁵Perkantieji jas žudo nebaudžiami, o parduodantieji sako: ‘Tebūna garbė VIEŠPAČIUI, nes aš tapau turtingas!’ Net jų pačių piemenys jų nesigaili.

⁶Nė aš daugiau nebepasigailėsiu krašto gyventojų, — tai VIEŠPATIES žodis. — Tikėk manimi, atiduosiu juos, kiekvieną jų, jo kaimynui ir jo karaliui į nagus. Jie nusiaubs žemę, bet iš jų rankų aš negelbėsiu nė vieno“.

⁷Taigi dėl avių pirklių naudos aš tapau piemeniu kaimenės avių, pasmerktų skerdynėms. Pasiėmiau dvi lazdas, vieną pavadinau „Malone“, o kitą — „Vienybe“ ir rūpinausi avimis.

⁸Per vieną mėnesį atsikračiau trijų piemenų, nes buvau dėl jų netekęs kantrybės, o ir jie manęs neapkentė.

⁹Tariau: „Aš nebūsiu jūsų piemeniu. Kuri turi mirti, tenumiršta, kuri turi būti sunaikinta, tebūna sunaikinta, o likusios teryja viena kitos kūną!“

¹⁰Paėmiau lazdą „Malonę“ ir perlaužiau, panaikindamas Sandorą, kurią buvau sudaręs su visomis tautomis.

¹¹Tą dieną ji buvo panaikinta, ir avių pirkliai, stebėję mane, suprato, kad tai VIEŠPATIES žodis.

¹²Tuomet jiems tariau: „Jei tai atrodo jums teisinga, išmokėkite man algą, bet jeigu ne, tai tiek to“. Jie atsvėrė man algos trisdešimt sidabro šekelių.

¹³Bet VIEŠPATS man tarė: „Įmesk tai į iždą, šią šaunią kainą, kuria buvau jų įvertintas“. Paėmęs trisdešimt sidabro šekelių, įmečiau juos į iždą VIEŠPATIES Namuose.

¹⁴Tuomet perlaužiau antrąją lazdą — „Vienybę“, panaikindamas šeimos ryšius tarp Judo ir Izraelio.

¹⁵Tada VIEŠPATS tarė man: „Būk dar kartą piemeniu, šį kartą — niekam tikusiu piemeniu,

¹⁶nes aš, tikėk manimi, išugdysiu krašte piemenį, kuris nesirūpins žūvančiomis, neieškos paklydusiųjų, negydys sergančiųjų ir nemaitins sveikųjų, bet ris riebiųjų mėsą ir net plėš jų nagus.

¹⁷Ak, mano niekam tikęs piemenie, tu nesirūpini kaimene! Teužgauna kalavijas jam ranką ir dešinę akį! Tenudžiūsta visiškai jo ranka, teapanka jo dešinė akis!“