Read Lietuvos Biblijos draugija Morkaus 11 Bible Online

Morkaus 11 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Morkaus 11

¹Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius

²tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir vos įžengę į jį rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.

³Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’ — atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins’“.

⁴Nuėję juodu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.

⁵Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?“

⁶O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.

⁷Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo.

⁸Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose.

⁹Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Osana!

¹⁰ Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“

¹¹Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda, jis su Dvylika išėjo į Betaniją.

¹²Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus buvo alkanas.

¹³Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau atėjęs prie medžio jis nerado nieko, tiktai lapus, nes buvo dar ne figų metas.

¹⁴Tuomet jis tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!“ Jo mokiniai tai girdėjo.

¹⁵Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus

¹⁶ir neleido nešti rakandų per šventyklą.

¹⁷Jis mokė ir skelbė: „Argi neparašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai visoms tautoms! O jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.

¹⁸Tai išgirdę aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai tarėsi, kaip jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo pagauti jo mokslo.

¹⁹Atėjus vakarui Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.

²⁰Rytą eidami pro šalį jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.

²¹Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, štai figmedis, kurį tu prakeikei, nudžiūvo“.

²²Jėzus jiems atsakė: „Turėkite tikėjimą Dievu!

²³Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų.

²⁴Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią[15], ir tikrai taip bus.

²⁵Eidami melstis atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus“.[16]

²⁷Jie vėl sugrįžta į Jeruzalę. Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia:

²⁸„Kokia galia tai darai? Kas tau davė galią tai daryti?“

²⁹Jėzus jiems atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums pasakysiu, kokia galia tai darau.

³⁰Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“

³¹Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime — iš dangaus, tai jis mus klaus: ‘Kodėl tada juo netikėjote?’

³²Pasakytume — iš žmonių...“ Bet jie bijojo liaudies, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas.

³³Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jėzus tarė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau“.