Read Lietuvos Biblijos draugija Jono 5 Bible Online

Jono 5 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jono 5

¹Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.

²Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines.

³Jose gulėdavo daugybė ligonių — aklų, raišų, išsekusių.[12]

⁵Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus.

⁶Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“

⁷Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane“.

⁸Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“

⁹Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Toji diena buvo šabas.

¹⁰Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto“.

¹¹Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“

¹²Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“

¹³Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.

¹⁴Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“

¹⁵Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.

¹⁶Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną.

¹⁷O Jėzus jiems sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“.

¹⁸Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šabo, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, šitaip lygindamas save su Dievu.

¹⁹Į šį kaltinimą Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą, nes ką jisai daro, lygiai daro ir Sūnus.

²⁰O Tėvas myli Sūnų, ir parodo jam visa, ką pats daro. Ir jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės.

²¹Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs.

²²Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui,

²³kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia jį siuntusio Tėvo.

²⁴Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.

²⁵Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda — ir dabar jau yra, — kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie bus išgirdę, tie bus gyvi.

²⁶Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje.

²⁷Jis taip pat suteikė jam galią teisti, nes jis — Žmogaus Sūnus.

²⁸Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą.

²⁹Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.

³⁰Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs.

³¹Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras.

³²Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau jo liudijimą apie mane esant tikrą.

³³Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą.

³⁴Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti.

³⁵Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti.

³⁶Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, patys darbai, kuriuos aš darau, liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas.

³⁷Taip! Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane. Bet jūs niekada nesate girdėję jo balso nei regėję jo veido,

³⁸ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs.

³⁹Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie mane,

⁴⁰bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą.

⁴¹Garbės iš žmonių aš nepriimu.

⁴²Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės.

⁴³Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, jūs jį priimtumėte.

⁴⁴Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote.

⁴⁵Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję.

⁴⁶Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane.

⁴⁷Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“