Read Lietuvos Biblijos draugija Romiečiams 6 Bible Online

Romiečiams 6 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Romiečiams 6

¹Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?

²Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi toliau gyventume joje?

³Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje?[1]

⁴Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.

⁵Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe].

⁶Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei.

⁷Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės.

⁸Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo.

⁹Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios.

¹⁰Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena — gyvena Dievui.

¹¹Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.

¹²Taigi tegu nebeviešpatauja jūsų mirtingame kūne nuodėmė, kad vėl nepasiduotumėte jo geismams.

¹³Ir neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius ir savo narius — kaip teisumo ginklus.

¹⁴Jumyse nebeviešpataus nuodėmė; jūs ne Įstatymo, bet malonės galioje.

¹⁵Tai ką gi? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne Įstatymo, bet malonės valdžioje?! Nieku būdu!

¹⁶Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote, ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą.

¹⁷Ačiū Dievui, kad, buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti,

¹⁸ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais.

¹⁹Aš kalbu kaip žmonėms įprasta, atsižvelgdamas į jūsų kūnišką silpnumą. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip dabar atiduokite savo narius tarnauti teisumui, kad taptumėte šventi.

²⁰Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.

²¹Bet kokią naudą turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk anų dalykų galas — mirtis.

²²O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį — amžinąjį gyvenimą.

²³Atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.