Read Lietuvos Biblijos draugija Kolosiečiams 2 Bible Online

Kolosiečiams 2 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Kolosiečiams 2

¹Tad noriu, kad jūs žinotumėte, kaip man tenka kovoti už jus, už laodikiečius ir visus, kurie nėra matę mano veido,

²kad būtų paguostos visų širdys, kad, meile suvienyti, visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo slėpinį — Kristų,

³kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.

⁴Sakau jums tai, kad niekas jūsų nesuvedžiotų suktais įrodinėjimais.

⁵Kūnu esu toli nuo jūsų, tačiau dvasia — su jumis ir džiaugiuosi, matydamas jūsų tvarkingumą ir kaip tvirtai jūs tikite Kristų.

⁶Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame,

⁷būdami jame įsišakniję ir ant jo statydamiesi, tvirtėdami tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo.

⁸Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.

⁹Juk Kristuje kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė,

¹⁰ir jūs esate pripildyti jame — visokių kunigaikštysčių ir valdžių Galvoje.

¹¹Jame jūs taip pat esate apipjaustyti ne rankomis atliktu apipjaustymu, bet savo kūniškumo atsižadėjimu[1] — Kristaus apipjaustymu.

¹²Su juo palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių.

¹³Taip pat ir jus, mirusius nusikaltimais ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus.

¹⁴Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį, prismeigdamas prie kryžiaus.

¹⁵Jis nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias, viešai jas pažemindamas ir jame švęsdamas pergalę prieš jas.

¹⁶Niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, dėl švenčių, jaunačių ar šabų.

¹⁷Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o tikrenybė priklauso Kristui.

¹⁸Tegul niekas neneigia jums vainiko, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, įsigilinęs į regėjimus ir be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais,

¹⁹nesilaikydamas vienybės su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir gyslomis aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu.

²⁰Jei su Kristumi esate mirę pasaulio pradmenims, tai kam gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, leidžiatės apkraunami nuostatais:

²¹„Neliesk! Neragauk! Neimk!“?

²²Visa tai skirta vartojant pranykti, ir tai tėra žmonių priesakai bei pamokymai.

²³Tie nuostatai, beje, atrodo išmintingi dėl prasimanyto pamaldumo, nusižeminimo ir kūno varginimo, tačiau yra beverčiai ir tarnauja kūnui patenkinti[2].