Read Lietuvos Biblijos draugija Jozuės 13 Bible Online

Jozuės 13 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jozuės 13

¹Jozuė paseno ir sulaukė senyvo amžiaus. VIEŠPATS tarė jam: „Pasenai ir sulaukei senyvo amžiaus, bet dar yra likę labai daug žemės, kuri turi būti paveldėta.

²Štai žemė, kuri dar nepaveldėta: visos filistinų ir gešūriečių sritys,

³žemė nuo Šihoro į rytus nuo Egipto iki ribos Ekrono šiaurėje, laikoma kanaaniečių žeme, nors ji valdoma penkių filistinų valdovų, būtent Gazos, Ašdodo, Aškelono, Gato ir Ekrono, taip pat avų sritys

⁴pietuose, be to, visas kanaaniečių kraštas nuo sidoniečių Mearos iki Afeko prie amoritų ribos,

⁵gebaliečių kraštas su visu Libanu nuo Baal Gado Hermono kalno papėdėje iki Lebo Hamato rytuose

⁶su visais aukštumų gyventojais nuo Libano iki Misrefot Maimų, būtent su visais sidoniečiais. Aš pats tas tautas išvarysiu prieš izraelitams ateinant, tau reikės tik padalyti jų žemes Izraeliui burtų keliu, kaip esu tau įsakęs.

⁷Dabar padalyk šią žemę kaip paveldą devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės“.

⁸Rubeno ir Gado giminės su kita Manaso giminės puse jau buvo gavę paveldą, kurį Mozė davė jiems Užjordanėje, rytų pusėje. Dievo tarnas Mozė jiems davė paveldą:

⁹Aroerą ant Arnono slėnio kranto ir miestą pačiame slėnyje, visą plokščiakalnį nuo Medebos iki pat Dibono,

¹⁰visus miestus amoritų karaliaus Sihono, viešpatavusio Hešbone, iki pat Amono ribos,

¹¹be to, Gileadą ir visas gešūriečių bei maakų žemes, visą Hermono kalną ir visą Bašaną iki pat Salchos —

¹²visą karalystę Ogo, valdžiusio Bašaną iš Aštaroto ir Edrėjo. (Jis buvo paskutinis išlikęs refajas). Mozė nugalėjo juos ir išvarė.

¹³Bet gešūriečių ir maakų izraelitai neišvarė; Gešūras ir Maakatas išliko Izraelyje iki šios dienos.

¹⁴Tik Levio giminei Mozė nedavė paveldo, nes ugninės atnašos VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, yra jų paveldas, kaip [VIEŠPATS] yra sakęs[6].

¹⁵Mozė davė paveldą Rubeno giminei pagal jos kiltis.

¹⁶Jų žemė buvo nuo Aroero ant Arnono slėnio kranto bei miesto pačiame slėnyje iki Medebos — visas plokščiakalnis

¹⁷su Hešbonu ir visais jam pavaldžiais plokščiakalnio miestais: Dibonu, Bamot Baalu, Bet Baal Meonu,

¹⁸Jahacu, Kedemotais, Mefaatu,

¹⁹Kirjataimais, Sibma, Ceret Šaharu ant kalvos slėnyje,

²⁰Bet Peoru ant Pisgos šlaitų ir Bet Ješimotais,

²¹taigi visus miestus, esančius plokščiakalnyje ir visą karalystę amoritų karaliaus Sihono, viešpatavusio Hešbone. (Mozė nugalėjo jį ir Midjano vadus — Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą, Sihono didžiūnus, įsikūrusius krašte.

²²Beoro sūnų žynį Bileamą izraelitai nužudė kalaviju drauge su kitais.)

²³Rubeno giminės riba buvo Jordanas ir jo krantai. Tie miestai ir jiems pavaldžios gyvenvietės buvo Rubeno žmonių paveldas pagal jų kiltis.

²⁴Mozė davė paveldą ir Gado giminei pagal jos kiltis.

²⁵Jų žemė buvo Jazeras, visi Gileado miestai, pusė Amono krašto iki Aroero priešais Rabą

²⁶nuo Hešbono iki Ramat Micpės bei Betonimų ir nuo Mahanaimų iki Debyro žemės,

²⁷o Slėnyje — Bet Haramas, Bet Nimra, Sukotai ir Cafonas, likusioji Hešbono karaliaus Sihono karalystės dalis — Jordanas ir jo krantai iki pat žemutinio Kinereto jūros pakraščio rytų pusėje anapus Jordano.

²⁸Tie miestai ir jiems pavaldžios gyvenvietės buvo Gado giminės paveldas pagal jos kiltis.

²⁹Mozė davė paveldą ir pusei Manaso giminės. Jis buvo paskirstytas pagal jos kiltis.

³⁰Jų žemė apėmė Mahanaimus, visą Bašaną — visą Bašano karaliaus Ogo karalystę — ir visas Jayro gyvenvietes Bašane, šešiasdešimt miestų.

³¹Pusė Gileado, įskaitant Aštarotą ir Edrėją — karališkuosius Ogo miestus Bašane, — priklauso Manaso sūnaus Machyro palikuonims, pusei Machyro palikuonių pagal jų kiltis.

³²Taigi tokios yra paveldo dalys, kurias Mozė padalijo, būdamas Moabo lygumose, Užjordanėje į rytus nuo Jericho.

³³Tačiau Levio giminei Mozė paveldo nedavė; pats VIEŠPATS, Izraelio Dievas, yra jų paveldas, kaip [VIEŠPATS] yra sakęs.