Read Lietuvos Biblijos draugija Jokūbo 1 Bible Online

Jokūbo 1 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jokūbo 1

¹Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių išeivijoje.

²Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus.

³Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę,

⁴o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.

⁵Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.

⁶Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.

⁷Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties —

⁸toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

⁹Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu,

¹⁰o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.

¹¹Juk pakyla kaitri saulė, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.

¹²Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.

¹³Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.

¹⁴Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas.

¹⁵Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį.

¹⁶Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai!

¹⁷Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų.

¹⁸Savo valia jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi jo kūrinių pirmienos.

¹⁹Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.

²⁰Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.

²¹Todėl atsižadėję bet kokios netyrybės bei piktybių gausos, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.

²²Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.

²³Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje.

²⁴Pasižiūrėjo ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.

²⁵Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės Įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą.

²⁶Jei kas mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.

²⁷Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.