Read Lietuvos Biblijos draugija Teisėjų 5 Bible Online

Teisėjų 5 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Teisėjų 5

¹Tą dieną Debora ir Abinoamo sūnus Barakas giedojo:

²„Kai Izraelyje paliekami nekirpti plaukai,[1] kai žmonės noriai pasiaukoja, šlovinkite VIEŠPATĮ!

³Klausykitės, karaliai, išgirskite, galiūnai! Aš giedosiu — giedosiu VIEŠPAČIUI, aš giedosiu giesmę VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui.

⁴VIEŠPATIE, kai ėjai iš Seyro, žygiavai iš Edomo krašto, žemė drebėjo, iš dangaus pylė, iš debesų pylė kaip iš kibiro!

⁵Kalnai drebėjo prieš Sinajaus VIEŠPATĮ, prieš VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą.

⁶Anatos sūnaus Šamgaro dienomis, Jaelės dienomis išnyko karavanai, o keleiviai laikėsi aplinkinių takų.

⁷Išgelbėjimas pranyko, nebuvo jo Izraelyje, kol nepakilai tu, o Debora, kol nepakilai Izraelyje, o motina!

⁸Kai jie rinkosi naujus dievus, vyko karas jų vartuose. Nei skydo, nei ieties nebuvo matyti tarp keturiasdešimt tūkstančių Izraelyje!

⁹Mano širdis — su Izraelio vadais, noriai pasišvenčiančiais tautai. Šlovinkite VIEŠPATĮ!

¹⁰Pasakokite apie tai jūs, jojantys ant rusvų asilių, jūs, sėdintys ant balno gūnios, ir jūs, einantys keliu pėsčiomis.

¹¹Giedokite apie juos kanklininkų dainomis prie girdyklų, pasakodami apie teisius VIEŠPATIES darbus, jo teisius darbus, išgelbėjusius Izraelį. Tada žemyn prie vartų atžygiavo VIEŠPATIES tauta!

¹²Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk, pradėk giesmę! Drąsos! Pakilk, Barakai, veskis savo belaisvius, Abinoamo sūnau!

¹³Tada atžygiavo kilmingųjų likutis; VIEŠPATIES tauta atžygiavo už jį prieš galiūnus.

¹⁴Jie leidosi į slėnį iš Efraimo, sekdami tave, Benjaminai, ir tavuosius; iš Machyro atžygiavo vadai, iš Zabulono — vado lazdos nešėjai.

¹⁵Isacharo didžiūnai atėjo su Debora; Isacharo vyrai buvo ištikimi Barakui, verždamiesi į slėnį įkandin jo. Rubeno kiltyse tęsėsi ilgi širdies svarstymai.

¹⁶Kodėl delsei tarp avidžių, klausydamasis švilpiniavimo kaimenėms? Rubeno kiltyse tęsėsi ilgi širdies svarstymai.

¹⁷Gileadas delsė Užjordanėje; o Danas — kodėl jis likosi prie laivų? Ašeras sėdėjo pajūryje, kurdamasis prie įlankų.

¹⁸O Zabulonas yra tauta, metusi iššūkį mirčiai, taip pat Naftalis ant lygumos aukštumų.

¹⁹Atėjo karaliai ir kovojo; tada Kanaano karaliai kovojo prie Taanacho, palei Megido vandenis; jokio sidabro grobio jie nepaėmė.

²⁰Žvaigždės iš dangaus kovojo, nuo savo takų jos kovojo su Sisera!

²¹Kišono srautas juos nunešė, įniršęs srautas, Kišono srautas. Ženk, mano siela, drąsiai!

²²Tada sutrinksėjo kanopos, šuoliuojant žaibu jo žirgams.

²³‘Prakeikite Merozą! — tarė VIEŠPATIES angelas, — visu kartumu prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo VIEŠPAČIUI į pagalbą, VIEŠPAČIUI padėti prieš galiūnus’.

²⁴Tebūna pagirta tarp moterų Jaelė, Hebero Kainito žmona, tebūna ji pagirta tarp moterų palapinėse!

²⁵Jis prašė jos vandens, o ji davė jam pieno, prabangioje taurėje padavė rauginto pieno.

²⁶Kaire ranka pagriebusi palapinės kuolelį, o dešine — darbininko plaktuką, ji kirto Siserai smūgį, sutraiškė jam galvą, sutriuškino ir persmeigė jam smilkinį.

²⁷Jis sukniubo ir krito, sukniubo prie jos kojų. Kur sukniubo, ten ir krito negyvas.

²⁸Siseros motina žvalgėsi pro langą, verkšlendama už pinučių: ‘Kodėl jo vežimas taip ilgai neatvažiuoja? Kodėl taip vėluojasi jo ratų bildesys?’

²⁹Išmintingiausios didžiūnės jai atsako, ir ji pati sau atsako:

³⁰‘Tikriausiai jie plėšia ir dalijasi grobį: po merginą ar dvi kiekvienam vyrui, dažytų medžiagų grobį Siserai, išsiuvinėtų medžiagų grobį, porą išsiuvinėtų skarų kaip grobį kiekvienam kaklui’.

³¹Taip tepražūva visi tavo priešai, VIEŠPATIE! Bet tespindi tavo bičiuliai tarsi savo galybėje tekanti saulė!“ Keturiasdešimt metų kraštas turėjo ramybę.