Read Lietuvos Biblijos draugija Teisėjų 9 Bible Online

Teisėjų 9 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Teisėjų 9

¹Jerubaalo sūnus Abimelechas nuėjo pas savo motinos brolius į Sichemą ir kalbino juos bei visą motinos šeimos kiltį:

²„Kelkite šį klausimą, girdint visiems Sichemo didžiūnams: kas jums geriau: būti septyniasdešimties vyrų valdomiems — visų Jerubaalo sūnų — ar būti valdomiems vieno vyro? Taip pat turite atsiminti, kad aš esu jūsų kūnas ir kraujas“.

³Jo motinos broliai visa tai kartojo jo labui visiems Sichemo didžiūnams ir palenkė jų širdis į Abimelecho pusę. Jie įtikėjo: „jis mūsų brolis“.

⁴Taigi jie davė jam septyniasdešimt sidabro šekelių iš Baal Berito šventyklos, o Abimelechas už juos pasisamdė pasileidusių ir nieko nebijančių valkatų savo palydovais.

⁵Nuėjęs į savo tėvo namus Ofroje, jis nužudė Jerubaalo sūnus, savo brolius — septyniasdešimt vyrų — ant vieno akmens. Bet jauniausias Jerubaalo sūnus Jotamas išliko gyvas, nes spėjo pasislėpti.

⁶Tada visi Sichemo didžiūnai ir visas Bet Milojas susirinko prie stulpo po ąžuolu Sicheme ir paskelbė Abimelechą karaliumi.

⁷O Jotamas, kai jam apie tai buvo pranešta, nuėjo ir, atsistojęs ant Garizimo kalno viršūnės, šaukė jiems skardžiu balsu: „Klausykitės manęs, Sichemo didžiūnai! Tesiklauso jūsų Dievas!

⁸Kartą medžiai suėjo patepti sau karalių. Alyvmedžiui jie tarė: ‘Būk mūsų karalius!’

⁹Alyvmedis jiems atsakė: ‘Argi aš turiu liautis davęs riebų aliejų, kuriuo dievai ir žmonės pagerbiami, ir eiti virš medžių linguoti?’

¹⁰Tada medžiai tarė figmedžiui: ‘Ateik ir būk mūsų karalius!’

¹¹Bet figmedis jiems atsakė: ‘Argi aš turiu liautis davęs saldumą bei skanius vaisius ir eiti virš medžių linguoti?’

¹²Tada medžiai tarė vynmedžiui: ‘Ateik ir būk mūsų karalius!’

¹³Bet vynmedis jiems atsakė: ‘Argi aš turiu liautis davęs vyną, kuris pradžiugina dievus ir mirtinguosius, ir eiti virš medžių linguoti?’

¹⁴Tada visi medžiai tarė erškėčiui: ‘Ateik ir būk mūsų karalius!’

¹⁵O erškėtis medžiams atsakė: ‘Jei garbingai elgiatės, patepdami mane savo karaliumi, tai ateikite ir raskite prieglobstį mano ūksmėje! Bet jei ne, teišeina ugnis iš erškėčio ir tesuryja Libano kedrus!’

¹⁶Taigi ar garbingai ir ištikimai elgėtės, padarydami Abimelechą karaliumi? Argi deramai pasielgėte su Jerubaalu ir jo namais? Argi atsilyginote jam pagal nuopelnus?

¹⁷Juk mano tėvas kovojo už jus, statydamas į pavojų savo gyvybę, ir išgelbėjo jus iš Midjano rankos!

¹⁸O jūs šiandien sukilote prieš mano tėvo namus, nužudėte jo sūnus — septyniasdešimt vyrų ant vieno akmens ir padarėte jo tarnaitės sūnų Abimelechą Sichemo gyventojų karaliumi vien dėl to, kad jis jūsų giminaitis.

¹⁹Jei šią dieną garbingai ir ištikimai pasielgėte su Jerubaalu ir jo namais, džiaukitės su Abimelechu, ir jis tesidžiaugia su jumis.

²⁰Bet jei ne, teišeina ugnis iš Abimelecho ir tesuryja Sichemo didžiūnus ir Bet Miloją; teišeina ugnis iš Sichemo didžiūnų ir Bet Milojo ir tesuryja Abimelechą“.

²¹Tai pasakęs, Jotamas leidosi į kojas. Jis nubėgo į Beerą ir ten gyveno, nes bijojo savo brolio Abimelecho.

²²Abimelechas karaliavo Izraelyje trejus metus.

²³Tada Dievas pasiuntė nesantaikos dvasią tarp Abimelecho ir Sichemo didžiūnų. Sichemo didžiūnai klastingai elgėsi su Abimelechu.

²⁴Tai įvyko, kad būtų atkeršyta už smurtą, padarytą septyniasdešimčiai Jerubaalo sūnų, ir kad jų kraujas kristų ant jų brolio Abimelecho, kuris buvo juos nužudęs, ir ant Sichemo didžiūnų, padėjusių jam brolius užmušti.

²⁵Sichemo didžiūnai kalnų viršūnėse rengė jam pasalas. Jų vyrai apiplėšinėjo visus, einančius tuo keliu. Žinia apie tai pasiekė Abimelechą.

²⁶Praeidamas į Sichemą užsuko Ebedo sūnus Gaalas su savo bičiuliais. Jais Sichemo didžiūnai pasitikėjo.

²⁷Jie ėjo į laukus, rinko vynuoges jų vynuogynuose, traiškė jas ir linksminosi. Paskui, nuėję į savo dievo šventyklą, valgė bei gėrė ir keikė Abimelechą.

²⁸„Kas tas Abimelechas, — kalbėjo Ebedo sūnus Gaalas, — ir kas mes, Sichemo žmonės, kad turėtume jam tarnauti? Argi Jerubaalo sūnus ir jo pareigūnas Zebulas kadaise netarnavo Sichemo tėvo Hamoro vyrams? Tad kodėl turėtume jam tarnauti?

²⁹O kad tie žmonės būtų man pavaldūs! Aš tuoj pat išjočiau Abimelechą! Sakyčiau Abimelechui: ‘Sutelk savo kariuomenę ir ateik!’“

³⁰Išgirdęs Ebedo sūnaus Gaalo žodžius, miesto valdovas Zebulas įniršo.

³¹Jis išsiuntė pasiuntinius į Arumą pas Abimelechą pasakyti: „Žiūrėk, Ebedo sūnus Gaalas ir jo bičiuliai atėjo į Sichemą ir kelia mieste prieš tave sąmyšį.

³²Todėl ateik nakčia, tu ir kariuomenė, esanti su tavimi, ir pasislėpk laukuose.

³³Kitą rytą anksti, saulei tekant, pakilk ir pulk miestą. O kai jis ir jo vyrai išeis prieš tave, daryk su jais, ką gali tavo ranka“.

³⁴Taigi Abimelechas ir jo kariuomenė atvyko nakčia ir keturiais būriais surengė Sichemui pasalą.

³⁵Ebedo sūnui Gaalui išėjus ir atsistojus prie miesto vartų, Abimelechas ir jo pajėgos pakilo iš pasalų.

³⁶Pamatęs juos, Gaalas tarė Zebului: „Žiūrėk, žmonės leidžiasi nuo kalnų viršūnių!“ O Zebulas atsakė: „Šešėliai kalnuose tau atrodo kaip vyrai“.

³⁷Gaalas vėl prabilo ir tarė: „Žiūrėk, žmonės leidžiasi nuo Tabur Erezo, o kitas būrys ateina nuo Elon Meonenimų“.

³⁸Tada Zebulas tarė: „Na, kurgi dabar tavo snukis, kuriuo kalbėjai: ‘Kas tas Abimelechas, kad turėtume jam tarnauti?’ Argi tai ne kariuomenė, iš kurios šaipeisi? Tad išeik dabar ir kovok su ja!“

³⁹Taigi Gaalas išėjo Sichemo didžiūnų priekyje ir kovojo su Abimelechu.

⁴⁰Bet buvo priverstas bėgti, ir Abimelechas vijosi jį iki pat vartų. Daugelis krito užmušti.

⁴¹Abimelechas sugrįžo į Arumą, o Zebulas išvijo Gaalą ir jo bičiulius, nebeleido jiems gyventi Sicheme.

⁴²Kitą dieną žmonės išėjo į laukus. Apie tai buvo pranešta Abimelechui.

⁴³Paėmęs savo kariuomenę ir padalijęs į tris būrius, jis surengė laukuose pasalas. Pamatęs iš miesto išeinančius žmones, jis staiga užpuolė juos ir išžudė.

⁴⁴Abimelechas ir su juo buvęs būrys leidosi pirmyn ir atsistojo prie miesto vartų, o kiti du būriai šoko ant žmonių, buvusių laukuose, ir išžudė juos.

⁴⁵Abimelechas kovojo prieš miestą visą tą dieną. Miestą paėmė ir jame esančius žmones išžudė. Po to sugriovė miestą iš pamatų ir apsėjo jį druska[3].

⁴⁶Sužinoję apie tai Migdal Sichemo didžiūnai suėjo į El Berito šventyklos tvirtovę.

⁴⁷Abimelechui buvo pranešta, kad ten susirinko visi Migdal Sichemo didžiūnai.

⁴⁸Abimelechas su savo kariais pakilo į Calmono kalną. Paėmęs kirvį į rankas, Abimelechas nukirto medžio šaką ir užsikėlė ją ant peties. Tada tarė savo kariams: „Ką mane matėte darant, tą skubiai ir jūs darykite!“

⁴⁹Taigi visi kariai nusikirto po šaką ir, nužygiavę paskui Abimelechą, sukrovė jas prie tvirtovės. Tada jie padegė tvirtovę virš buvusiųjų viduje. Taip žuvo visi Migdal Sichemo žmonės — apie tūkstantį vyrų ir moterų.

⁵⁰Abimelechas nužygiavo į Tebecą, pasistatė stovyklą prie Tebeco ir paėmė jį.

⁵¹Miesto viduje buvo įtvirtintas bokštas. Į jį subėgo visi miesto vyrai ir moterys bei didžiūnai ir užsidarė. Jie sulipo ant bokšto stogo.

⁵²Priėjęs prie bokšto, Abimelechas puolė jį. Norėdamas padegti, jis prisiartino prie durų.

⁵³Bet viena moteris metė viršutinį girnų akmenį ant Abimelecho ir perskėlė jam kaukolę.

⁵⁴Šis tučtuojau pasišaukė ginklanešį ir tarė jam: „Išsitrauk iš makšties kalaviją ir užmušk mane, kad žmonės apie mane nesakytų: ‘Moteris jį užmušė!’“ Vaikinas perdūrė jį kalaviju, ir jis numirė.

⁵⁵Pamatę, kad Abimelechas miręs, visi izraelitai išsivaikščiojo į savo namus.

⁵⁶Taip Dievas atlygino Abimelechui už jo nusikaltimą, kurį buvo padaręs tėvui, nužudydamas septyniasdešimt savo brolių.

⁵⁷Dievas panašiai atlygino ir Sichemo žmonėms už visus jų nedorus darbus. Taigi ant jų krito Jerubaalo Jotamo prakeikimas.