Read Lietuvos Biblijos draugija DC 2 Samuelio 22 Bible Online

2 Samuelio 22 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

2 Samuelio 22

¹Dovydas kreipėsi į VIEŠPATĮ šios giesmės žodžiais po to, kai VIEŠPATS buvo išgelbėjęs jį iš visų priešų ir iš Sauliaus rankų.

²Jis tarė: „VIEŠPATIE, mano Uola, mano tvirtove, mano gelbėtojau!

³Mano Dieve, mano Uola, kur randu pastogę! Mano skyde ir mano išganymo jėga, mano pilie ir priebėga! Tu, mano išganytojau, gelbsti mane nuo smurto!

⁴Šaukiausi VIEŠPATIES, Šlovingojo, ir buvau išvaduotas iš visų priešų.

⁵Mat mirties bangos supo mane iš visų pusių, pražūties srautai mane valdė.

⁶Šeolo pančiai mane apraizgė, mirties pinklės mane pasitiko.

⁷Savo skausme šaukiausi VIEŠPATIES, šaukiausi savo Dievo. Jis išgirdo mano balsą savo šventykloje, jo ausis pasiekė mano šauksmas.

⁸Tada sujudo ir sudrebėjo žemė, virpėjo dangaus pamatai ir svirduliavo, nes jį apėmė pyktis.

⁹Jam iš šnervių ritosi dūmai, ryjanti ugnis — iš burnos; žarijos virto liepsnomis.

¹⁰Pravėrė dangų ir nužengė; perkūnijos debesys buvo jam po kojų.

¹¹Sėdosi ant kerubo ir skrido, vėjo sparnų nešamas.

¹²Tamsos skliautu jis apsiautė save, vandens telkiniu, perkūnijos debesimi.

¹³Nuo jo Artumo spindesio suliepsnojo žarijos.

¹⁴VIEŠPATS sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiasis prabilo balsu.

¹⁵Paleido strėles ir juos išvaikė, siuntė žaibą ir juos sutriuškino.

¹⁶Atsivėrė jūros šaltiniai, buvo atidengti pasaulio pamatai, VIEŠPAČIUI galingai prabilus savo pykčio viesulu.

¹⁷Jis ištiesė ranką iš aukštybių, paėmė mane; jis ištraukė mane iš galingų vandenų.

¹⁸Jis išgelbėjo mane nuo stipraus priešo, nuo tų, kurie manęs nekentė, nes buvo stipresni už mane.

¹⁹Mane užpuolė jie negandos dieną, bet VIEŠPATS man buvo atrama.

²⁰Jis išvedė mane į laisvę ir išgelbėjo, nes mane pamėgo.

²¹VIEŠPATS atlygino man pagal mano teisumą, atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.

²²Juk laikiausi VIEŠPATIES kelių ir nedoru darbu nuo savo Dievo neatsitraukiau;

²³visi jo įsakai buvo man prieš akis, ir nuo jo įstatų nenuklydau.

²⁴Buvau prieš jį švarus ir saugojaus kaltės.

²⁵Užtat VIEŠPATS atmokėjo man pagal mano teisumą, pagal mano nuoširdumą jo akyse.

²⁶Su ištikimu tu elgiesi ištikimai, su tauriu galiūnu — tauriai.

²⁷Su nuoširdžiu tu elgiesi nuoširdžiai, o su sukčiumi — gudriai.

²⁸Juk tu gelbsti nuolankiuosius, bet su panieka žiūri į išdidžiuosius.

²⁹Juk esi man žiburys, VIEŠPATIE; tu, VIEŠPATIE, švieti, kai man tamsu.

³⁰Juk su tavimi galiu paimti užkardą, su savo Dievu galiu peršokti mūrą.

³¹Dievo kelias tobulas, VIEŠPATIES žodis išgrynintas ugnimi; jis skydas visiems, ieškantiems jame pastogės.

³²Juk kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?

³³Dievas, mano galingoji tvirtovė, saugojo mano kelią.

³⁴Jis davė man kojas kaip stirnos ir nuvedė mane į saugias aukštumas.

³⁵Jis taip lavino mano rankas mūšiui, kad mano žastai galėtų įtempti bronzinį lanką!

³⁶Tu davei man savo apsaugos skydą, ir tavo apvaizda padarė mane didį.

³⁷Tu leidai man laisvam daug pasiekti, ir mano kojos nepaslydo.

³⁸Vijau priešus ir dorojau, negrįžau, kol jie nebuvo sunaikinti.

³⁹Sunaikinau juos, taip parbloškiau, kad jie daugiau nebepakilo; jie krito man po kojų.

⁴⁰Juk tu davei man jėgų mūšiui, privertei priešus suklupti prieš mane.

⁴¹Tu privertei priešus atsukti man nugarą — tuos, kurie manęs nekenčia, — ir sudorojau juos.

⁴²Jie žvalgėsi, bet nebuvo kam jų išgelbėti; jie šaukėsi VIEŠPATIES, bet jis jiems neatsakė.

⁴³Sutryniau juos kaip žemės dulkes, sutraiškiau ir sutrypiau kaip gatvės purvą.

⁴⁴Tu išgelbėjai mane nuo kivirčo mano tautoje, saugojai mane kaip tautų galvą; tauta, kurios nepažinau, man tarnavo.

⁴⁵Svetimšaliai atėjo pas mane gūždamiesi ir, vos apie mane išgirdę, reiškė pagarbą.

⁴⁶Svetimšaliai apstulbo iš baimės ir drebėdami bėgo iš savo tvirtovių.

⁴⁷Teviešpatauja VIEŠPATS! Tebūna pašlovinta mano Uola! Tebūna išaukštintas mano Dievas, Uola, duodanti man pergalę,

⁴⁸Dievas, kuris mane apgynė, pajungė man tautas,

⁴⁹padėjo man išsigelbėti nuo priešų, išaukštino prieš maištininkus, išgelbėjo nuo nuožmiųjų!

⁵⁰ VIEŠPATIE, už tai šlovinsiu tave visoms tautoms, giedosiu psalmes tavo vardui.

⁵¹Jis pergalės bokštas savo karaliui, rodo ištikimą meilę savo pateptajam — Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.