Read Lietuvos Biblijos draugija DC Tobito 1 Bible Online

Tobito 1 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Tobito 1

¹Šioje knygoje pasakojama Naftalio giminės Asielio kilties Gabaelio sūnaus Aduelio sūnaus Hananelio sūnaus Tobielio sūnaus Tobito istorija.

²Asirijos karaliaus Šalmanesero dienomis jis buvo paimtas į nelaisvę Tisbėje į pietus nuo Kedeš Naftalio Aukštutinėje Galilėjoje, į vakarus nuo Hacoro ir į šiaurę nuo Fogoro.

³Aš, Tobitas, per visas savo gyvenimo dienas ėjau tiesos ir teisumo keliais. Esu davęs daug išmaldos savo giminaičiams ir tautiečiams, ištremtiems su manimi į Ninevę Asirijoje.

⁴Kai dar jaunuolis tebebuvau savo žemėje, Izraelio krašte, visa mano protėvio Naftalio giminė jau buvo palikusi Dovydo namus ir Jeruzalę, tą miestą, kuris buvo išrinktas iš visų Izraelio giminių, idant visos jos atnašautų auką toje vietoje, kur buvo Šventykla, Dievo buveinė. Ji buvo pašventinta ir įkurta visoms ateinančioms kartoms.

⁵Visi mano giminaičiai ir visi mano protėvio Naftalio namai atnašaudavo aukas ant visų Galilėjos kalnų ir tam veršiui, kurį Izraelio karalius Jeroboamas buvo pastatęs Dane.

⁶O aš savo ruožtu dažnai vienas keliaudavau į Jeruzalę per šventes, kaip įsakyta visam Izraeliui amžinu įsaku. Gabendamasis su savimi laukų pirmienas ir kaimenės pirmagimius drauge su pajamų dešimtine ir pirmojo kirpimo vilnomis, skubėdavau į Jeruzalę

⁷ir paduodavau juos prie aukuro kunigams, Aarono palikuonims. Levitams, atliekantiems tarnybą, duodavau dešimtinę grūdų, vyno, alyvmedžio aliejaus, granatmedžio vaisių, figų ir kitų vaisių. Išskyrus šabo metus, antrą dešimtinę duodavau pinigais, kuriuos sumokėdavau kasmet nuėjęs į Jeruzalę.

⁸Trečią dešimtinę duodavau našlaičiams ir našlėms bei ateiviams, prisidėjusiems prie izraelitų. Atnešdavau jiems šią dovaną kas treti metai. Mes valgydavome ją, laikydamiesi Mozės Įstatymo įsakų ir mūsų protėvio Hananelio motinos Deboros paliepimų, nes mano tėvas buvo miręs ir palikęs mane našlaitį.

⁹Užaugęs vedžiau Aną, moterį iš mūsų kilties. Ji pagimdė man sūnų, kurį pavadinau Tobiju.

¹⁰Prasidėjus trėmimui į Asiriją aš buvau paimtas ir patekau į Ninevę kaip belaisvis. Visi mano giminaičiai ir tautiečiai valgė pagonių maistą,

¹¹bet aš pats saugojausi ir pagonių maisto nevalgiau.

¹²Kadangi tarnavau Dievui iš visos širdies,

¹³Aukščiausiasis suteikė man malonę ir gerą vardą Šalmanesero akyse. Aš pirkdavau visa, ko jam reikėdavo.

¹⁴Retkarčiais, jam gyvam esant, nuvykdavau į Mediją nupirkti jam prekių. Būdamas Medijos šalyje, palikau dešimt sidabro talentų pas giminaitį Gabrio brolį Gabaelį, gyvenantį Ragojyje, Medijoje.

¹⁵Bet Šalmaneserui mirus ir jo sūnui Sanheribui vietoj jo tapus karaliumi, keliai į Mediją pasidarė tokie nesaugūs, kad daugiau nebegalėjau ten nukeliauti.

¹⁶Šalmaneserui valdant padariau daug gerų darbų savo giminaičiams ir tautiečiams.

¹⁷Dalijausi duona su alkstančiais ir drabužiais su nuogaisiais. Jei pamatydavau mirusio tautiečio kūną, išmestą už Ninevės sienų, palaidodavau jį.

¹⁸Palaidodavau ir kiekvieną žmogų, nužudytą Sanheribo, parbėgusio iš Judėjos nuo dangaus Karaliaus teismo už piktžodžiavimą. Pagautas įsiūčio, jis nužudė daug izraelitų, o aš vogčiomis paimdavau jų kūnus ir palaidodavau. Sanheribas ieškodavo jų, bet negalėdavo rasti.

¹⁹Tačiau vienas Ninevės gyventojas, nuėjęs pas karalių, pranešė jam, kad aš slapta juos palaidoju. Aš pasislėpiau. Bet žinodamas, kad karalius žino apie mane ir nori nubausti mirtimi, išsigandau ir pabėgau.

²⁰Tada visa mano nuosavybė buvo nusavinta, ir man nieko nebeliko. Visa, ką turėjau, buvo paimta į karaliaus iždą, išskyrus mano žmoną Aną ir sūnų Tobiją.

²¹Bet nepraėjus po to keturiasdešimt dienų, karalius buvo nužudytas dviejų savo sūnų. Jiedu tada pabėgo į Ararato kalnus. Jo sūnus Asarhadonas, tapęs karaliumi vietoj tėvo, paskyrė mano brolio Hanaelio sūnų Achikarą tvarkyti visų savo karalystės reikalų. Taigi jis turėjo visą valdžios galią.

²²Achikaras užtarė mane, ir aš galėjau sugrįžti į Ninevę. Asirijos karaliui Sanheribui valdant, Achikaras buvo vyriausiasis taurininkas, antspaudo žiedo saugotojas bei iždininkas, ir Asarhadonas paliko jį tarnyboje. Jis buvo mano artimas giminaitis — sūnėnas.