Read Lietuvos Biblijos draugija DC Tobito 4 Bible Online

Tobito 4 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Tobito 4

¹Tą pačią dieną Tobitas, prisiminęs pinigus, pasidėtus pas Gabaelį Ragojyje, Medijoje,

²tarė sau: „Štai prisiprašiau mirties. Argi nereikėtų prieš mirštant pasišaukti Tobiją ir pasakyti jam apie pinigus?“

³Tad jis pašaukė ir Tobijui atėjus pas jį tarė: „Mano sūnau, kai numirsiu, prideramai palaidok mane. Rūpinkis savo motina ir nepalik per visas jos gyvenimo dienas. Daryk visa, kas tik jai patinka, ir niekuo neužduok jai širdies.

⁴Atsimink, mano sūnau, kad ji pakėlė daug pavojų, tau dar jos įsčiose tebesant. O jai mirus, palaidok ją šalia manęs tame pačiame kape.

⁵Per visas savo dienas, mano sūnau, atsimink Viešpatį, mūsų Dievą, ir suvaldyk kiekvieną norą nusidėti ar sulaužyti jo įsakymus. Daryk gerus darbus per visas savo gyvenimo dienas ir niekad neik neteisumo keliais.

⁶Jeigu teisingai gyvensi, visi tavo darbai tau seksis. Visiems vykdantiems teisumą

⁷duok išmaldos iš savo mantos ir neleisk savo akiai šykštauti, kai duodi išmaldą. Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo, ir Dievo veidas nebus nugręžtas nuo tavęs.

⁸Jeigu turi daug mantos, duok išmaldos iš savo pertekliaus; jeigu mažai, nebijok duoti iš to, ką turi.

⁹Taip darydamas, tu susikrausi didelį turtą nelaimės dienai.

¹⁰Juk išmalda išlaisvina nuo mirties ir išgelbsti žmogų nuo žengimo į tamsiąją buveinę.

¹¹Iš tikrųjų išmalda visiems ją duodantiems yra vertinga atnaša Aukščiausiojo akivaizdoje.

¹²Saugokis, mano sūnau, bet kokio palaido elgesio. Visų pirma išsirink žmoną iš savo protėvių palikuonių. Nevesk moters svetimtautės, kuri nėra iš tavo tėvo giminės, nes mes esame pranašų palikuonys. Atsimink, mano sūnau, kad Nojus, Abraomas, Izaokas ir Jokūbas, mūsų proseniai, visi ėmė žmonas iš savo giminaičių. Jie buvo palaiminti per savo vaikus. Atsimink, kad jų palikuonys paveldės kraštą.

¹³Tad ir tu, mano sūnau, mylėk savuosius. Nebūk išdidus savo širdyje su giminaičiais, savo tautiečių sūnumis ir dukterimis, atsisakydamas imti iš jų sau žmoną. Juk išdidumas yra pražūtis ir didelė netvarka, o dykinėjimas žlugdo ir neša skaudų neturtą, nes dykinėjimas — bado motina.

¹⁴Nesulaikyk iki kitos dienos atlyginimo savo darbininkams, bet tuojau pat jiems užmokėk. Jeigu tarnauji Dievui, gausi atpildą. Būk atsargus, mano sūnau, kad ir ką darytum, ir visada tvardyk savo elgesį.

¹⁵Kas tau nepatinka, to ir kitam nedaryk. Negerk be saiko vyno, į kelionę nesileisk girtas.

¹⁶Dalykis savo maistu su išalkusiais ir savo drabužiais su nuogaisiais. Išdalyk savo perteklių kaip išmaldą ir neleisk savo akiai šykštauti, kai duodi išmaldą.

¹⁷Būk dosnus savo duonos ir vyno ant teisiųjų kapų, bet nedalyk jų nusidėjėliams.

¹⁸Teiraukis kiekvieno išmintingo žmogaus patarimo ir niekada neniekink jokio naudingo pamokymo.

¹⁹Visada šlovink VIEŠPATĮ Dievą, prašyk jo ištiesinti tavo kelius ir suteikti sėkmę visoms tavo pastangoms bei užmojams. Juk išmintis nėra tautų nuosavybė, bet pats Viešpats teikia joms gerą supratimą. Tačiau jeigu jis kitaip patvarko, tai nubloškia į giliausią mirusiųjų pasaulio dugną. Tad atsimink, mano vaikeli, mano įsakymus ir neleisk, kad jie išblėstų tavo širdyje.

²⁰Pagaliau, mano sūnau, turiu tau pasakyti, kad esu pasidėjęs dešimt sidabro talentų pas Gabrio sūnų Gabaelį Ragojyje, Medijoje.

²¹Nenuogąstauk, mano sūnau, dėl mūsų neturto. Tu būsi turtingas žmogus, jeigu bijosi Dievo, vengsi bet kokios nuodėmės ir darysi, kas patinka Viešpačiui, tavo Dievui“.