Read Lietuvos Biblijos draugija DC Tobito 8 Bible Online

Tobito 8 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Tobito 8

¹Baigę valgyti ir gerti, mergaitės tėvai norėjo eiti gulti. Paėmę vaikiną, jie nuvedė jį į miegamąjį.

²Tuomet Tobijas prisiminė Rapolo žodžius ir išėmęs žuvies kepenis bei širdį iš maišelio, kuriame juos laikė, uždėjo ant smilkalų žarijų.

³Žuvies tvaikas taip atstūmė demoną, kad jis pabėgo į tolimiausią Egipto užkampį. O Rapolas sekė iš paskos ir ten tučtuojau jį apkalė grandinėmis.

⁴Tuo tarpu tėvai išėjo ir uždarė iš lauko kambario duris. Išlipęs iš lovos, Tobijas tarė Sarai: „Mylimoji, kelkis. Pasimelskime ir maldaukime savo Viešpatį, kad būtų mums gailestingas ir mus apsaugotų“.

⁵Ji atsikėlė, ir jiedu ėmė melstis, maldaudami, kad būtų apsaugoti. Tobijas pradėjo sakydamas: „Pašlovintas esi, mūsų protėvių Dieve, tebūna šlovinamas tavo vardas amžinai per visas kartas! Tešlovina tave dangus ir visa kūrinija per amžius!

⁶Tu sukūrei Adomą, ir sukūrei jam žmoną Ievą, kad būtų jam pagalba ir parama. Iš jų dviejų kilo žmonija. Tu sakei: ‘Negera žmogui būti vienam, padarysiu jam bendrininką kaip jį patį’.

⁷Tad dabar aš imu šią savo giminaitę ne dėl gašlumo, bet kilniu tikslu. Suteik, kad mudu rastume gailestingumo ir drauge sulauktume senatvės“.

⁸Ir jiedu abu tarė: „Amen! Amen!“

⁹Tada atsigulė nakčiai. Bet Raguelis atsikėlė ir pasišaukęs tarnus išėjo ir iškasė kapą,

¹⁰sakydamas: „Gali atsitikti, kad jis mirs, ir mes būsime išjuokti ir užgauliojami“.

¹¹Baigus kasti kapą, Raguelis parėjo namo ir pasišaukęs žmoną

¹²tarė: „Pasiųsk vieną iš tarnaičių, kad įeitų pažiūrėti, ar Tobijas gyvas, ar miręs. Jeigu jis miręs, palaidokime niekam nežinant“.

¹³Ji pasiuntė tarnaitę ši užsidegė žiburį ir atidariusi miegamojo duris įėjo. Rado juodu drauge giliai įmigusius.

¹⁴Tarnaitė išėjo ir pranešė, kad Tobijas gyvas ir nieko bloga nėra įvykę.

¹⁵Jie šlovino Dangaus Dievą, o Raguelis sakė: „Pašlovintas esi tu, Dieve, kiekvienu tyru šlovės žodžiu; tešlovina tave visi tavo išrinktieji! Tešlovina tave per amžius!

¹⁶Pašlovintas esi tu, nes padarei mane laimingą: ko bijojau, tai neįvyko. Tu pasielgei su mumis pagal savo begalinį gailestingumą.

¹⁷Pašlovintas esi tu, nes buvai gailestingas dviem vienturčiams vaikams. Būk jiems gailestingas, Valdove, ir apsaugok juos, vesk jų gyvenimą į pilnatvę laime ir gailestingumu“.

¹⁸Ir jis paliepė tarnams užkasti kapą prieš išauštant.

¹⁹O savo žmonos paprašė iškepti daug duonos kepalų. Nuėjęs prie kaimenės jis parinko du jaučius bei keturis avinus ir įsakė, kad jie būtų papjauti. Taigi pradėta ruoštis.

²⁰Tada jis liepė pašaukti Tobiją ir davė priesaiką jo akivaizdoje, tardamas: „Iš čia keturiolika dienų tu nesijudinsi, bet liksi čia, valgydamas ir gerdamas su manimi. Tu padarysi mano dukterį laimingą po visų jos vargų.

²¹Tada imk tuoj pat pusę visko, kas man priklauso, ir grįžk saugus ir sveikas pas tėvą. Kita pusė bus tavo, kai mano žmona ir aš numirsime. Drąsos, mano vaikeli! Aš tavo tėvas, o Edna tavo motina, ir mes priklausome tau ir tavo žmonai dabar ir amžinai. Drąsos, mano vaikeli!“