Read Lietuvos Biblijos draugija DC Juditos 13 Bible Online

Juditos 13 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Juditos 13

¹Kai jau buvo vėlu, jo palydos tarnai pasiskubino išeiti. Bagojas uždarė palapinę iš lauko ir atleido visus tarnavusius jo viešpačiui. Jie nuėjo miegoti, nes visi buvo išvarginti ilgai trukusios puotos.

²Taigi viena Judita buvo palikta palapinėje su Holofernu, tysančiu savo lovoje, nes jis buvo mirtinai girtas.

³Judita buvo liepusi tarnaitei stovėti lauke prie jos miegamojo ir laukti, kaip paprastai kitomis dienomis, kol ji išeis, nes sakė eisianti melstis. Tą pat ji buvo pasakiusi ir Bagojui.

⁴Taigi visi buvo išėję, ir nė vieno, svarbaus ar nesvarbaus, nebuvo likę miegamajame. Tuomet Judita, stovėdama prie jo lovos, savo širdyje meldėsi: „Viešpatie, visos galybės Dieve, maloniai pažvelk šią valandą į mano žygį Jeruzalei išaukštinti!

⁵Iš tikrųjų dabar metas padėti tavo paveldui ir įvykdyti mano užmojį — sunaikinti prieš mus išsirikiavusius priešus“.

⁶Nuėjusi prie lovos atramos Holoferno galvūgalyje, ji nusiėmė ten kabojusį jo kalaviją,

⁷priėjo arčiau prie lovos, pagriebė jį už plaukų ir tarė: „Duok man jėgų šiandien, Viešpatie, Izraelio Dieve!“

⁸Tada iš visų jėgų du sykius smogė į kaklą ir nukirto jam galvą.

⁹Nuritusi kūną nuo lovos, ji nutraukė tinklelį nuo lovos atramų. Tada nedelsdama išėjo ir padavė Holoferno galvą tarnaitei.

¹⁰Ji įdėjo ją į maisto maišelį. Tada jos abi drauge išėjo pasimelsti, kaip buvo pratusios daryti. Perėjusios stovyklą, jos apsuko ratu slėnį, užkopė kalno šlaitu į Betuliją ir atėjo prie jos vartų.

¹¹Jau iš tolo Judita šaukė sargybiniams prie vartų: „Atidarykite, atidarykite vartus! Dievas, mūsų Dievas su mumis! Jis teberodo savo galybę Izraelyje ir savo jėgą mūsų priešams, kaip padarė šiandien!“

¹²Išgirdę jos balsą, miesto gyventojai atskubėjo prie vartų ir pašaukė miesto seniūnus.

¹³Subėgo visi, nuo menkiausio iki didžiausio, nes jos sugrįžimas buvo visiems staigmena. Atidarę vartus, jie sveikino abi moteris, užkūrė laužą, kad galėtų jas matyti, ir spietėsi aplink.

¹⁴Judita skardžiu balsu ragino juos: „Šlovinkite Dievą! Šlovinkite jį! Šlovinkite Dievą, kuris neatšaukė savo gailestingumo Izraelio namams, bet išblaškė mūsų priešus mano ranka kaip tik šią naktį!“

¹⁵Tada Judita išėmė iš maišelio galvą ir parodė visiems, tardama: „Štai Holoferno, asirų kariuomenės vado, galva! O čia tinklelis, po kuriuo jis gulėjo girtas. Viešpats paguldė jį moters ranka!

¹⁶Kaip gyvas Viešpats, mane saugojęs mano žygyje, prisiekiu, kad mano veidas suviliojo jį pražūčiai, kad su manimi jis nepadarė nuodėmės, mane išniekindamas ar sugėdindamas“.

¹⁷Visi žmonės buvo tarsi be žado. Puolę kniūbsti, jie pagarbino Dievą vienu balsu: „Pašlovintas tu, mūsų Dieve, nes šią dieną sutramdei savo tautos priešus“.

¹⁸Tada Uzijas tarė Juditai: „Tu, dukterie, esi Dievo Aukščiausiojo palaiminta labiau už visas moteris žemėje! Tebūna pašlovintas Viešpats Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas, vedęs tave nukirsti mūsų priešų vado galvą!

¹⁹Tavo gyrius niekada neišblės širdyse žmonių, atsimenančių Dievo galybę.

²⁰Tepadaro Dievas, kad tavo žygis teiktų tau amžiną garbę, ir teatlygina tau visokeriopa palaima! Juk tu statei į pavojų savo gyvastį, kai mūsų tauta buvo parklupdyta, ir nukreipei mūsų pražūtį, eidama teisiu keliu priešais mūsų Dievą“. Visi žmonės atsiliepė: „Amen! Amen!“