Read Lietuvos Biblijos draugija DC Juditos 16 Bible Online

Juditos 16 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Juditos 16

¹Judita tarė: „Pradėkite giesmę mano Dievui būgneliais su žvangučiais, giedokite Viešpaties šlovei su cimbolais. Giedokite jam naują giesmę, aukštinkite jį ir šaukitės jo vardo.

²Juk Viešpats yra Dievas, kuris triuškina kovos gretas ir stato sau stovyklą savo tautoje; jis mane išgelbėjo iš engėjų rankų!

³Asiras atžygiavo iš šiaurės kalnų, atėjo su nesuskaitoma daugybe karių. Savo miniomis pripildė slėnius, arkliais uždengė kalvas.

⁴Gyrėsi sudeginsiąs mano žemę, sunaikinsiąs kalaviju mano jaunus vyrus, sutraiškysiąs žemėje mano mažylius, padarysiąs mano vaikus grobiu, išsivarysiąs mano mergeles.

⁵Bet Viešpats Visagalis sužlugdė juos moters ranka.

⁶Jų galiūnas nekrito nuo jaunų vyrų rankų nei paguldė jį titanų sūnūs, nei puolė jį aukštaūgiai milžinai, bet Merario duktė Judita jį sužlugdė savo veido grožiu.

⁷Ji nusivilko našlės drabužį, kad suburtų užgautuosius Izraelyje. Ji pasitepė veidą kvepalais,

⁸susegė plaukus diadema ir apsivilko lininį apdarą, kad suviliotų jį.

⁹Jos sandalai sužavėjo jo akis, jos grožis užbūrė jo protą, ir kalavijas nukirto jam galvą!

¹⁰Nuo jos drąsumo persai drebėjo, jos drąsos medai išsigando.

¹¹Kai mano kuklieji suriko kovos šūkį, juos apėmė siaubas. Kai mano silpnieji šaukė, jie drebėjo. Išgirdę jų kovos šūkį, jie klykė ir leidosi bėgti.

¹²Jaunų vergių sūnūs juos badė ir žalojo tarsi bėglių vaikus. Jie žuvo nuo mano Viešpaties gretų!

¹³Naują giesmę savo Dievui giedosiu: Viešpatie, tu didis ir garbingas, nuostabus galybe, nenugalimas.

¹⁴Visi tavo kūriniai tau tetarnauja, nes tu tarei, ir jie atsirado, tiktai kvėpei, ir jie buvo sukurti, nes nėra, kas apgalėtų tavo balsą.

¹⁵Kalnai bus pajudinti iš pat pamatų tarsi vanduo; tau žvilgtelėjus tirps uolos tarsi vaškas. Bet tavęs pagarbiai bijantiems tu be galo gailestingas.

¹⁶Kiekvienos aukos malonus kvapas tau tik smulkmena, ir visų deginamųjų aukų taukai tau tik mažmožis, bet žmogus, bijantis Viešpaties, yra didis.

¹⁷Vargas tautoms, sukylančioms prieš mano giminę! Viešpats Visagalis atmokės jiems, teismo dieną nubaus juos, ugniai ir kirmėlėms atiduos jų kūną. Kentėdami jie verks amžinai“.

¹⁸Atvykę į Jeruzalę, jie puolė kniūbsti prieš Dievą. Vos žmonėms apsivalius, buvo atnašautos deginamosios aukos, geros valios atnašos ir dovanos.

¹⁹Judita pašventė Dievui ir visą Holoferno nuosavybę, kurią žmonės buvo jai atidavę, o tinklelį, kurį buvo pasiėmusi iš jo miegamojo, paaukojo kaip įžado atnašą.

²⁰Tris mėnesius žmonės šventė savo šventę Jeruzalėje prieš šventyklą. Ir Judita pasiliko švęsti su jais.

²¹Praėjus toms dienoms, visi sugrįžo į savo paveldą. Judita parėjo į Betuliją ir liko gyventi savo ūkyje. Per visą gyvenimą ji buvo gerbiama visame krašte.

²²Daug kas norėjo ją vesti, bet ji neatsidavė nė vienam vyrui visą savo gyvenimą po to, kai jos vyras Manasas mirė ir buvo palaidotas.

²³Garsas apie ją plito vis plačiau ir plačiau, ir sulaukusi senatvės savo vyro namuose ji mirė, turėdama šimtą penkerius metus. Savo tarnaitei davė laisvę. Ji mirė Betulijoje ir buvo palaidota savo vyro Manaso oloje.

²⁴Izraelio namai jos gedėjo septynias dienas. Prieš mirdama, ji išdalijo savo nuosavybę visiems savo vyro Manaso artimiesiems ir artimiausiems giminaičiams.

²⁵Niekada daugiau, Juditai gyvai esant ir ilgai dar po jos mirties, niekas neišdrįso varginti izraelitų.