Read Lietuvos Biblijos draugija DC Juditos 2 Bible Online

Juditos 2 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Juditos 2

¹Aštuonioliktų metų pirmo mėnesio dvidešimt antrą dieną rūmuose pasklido gandas, kad asirų karalius Nebukadnecaras, kaip buvo grasinęs, imsis keršyti visiems aniems kraštams.

²Pasišaukęs visus pareigūnus ir didžiūnus, jis išdėstė savo slaptą užmojį ir savo lūpomis smulkiai nupasakojo tos visos srities išdavystę.

³Taigi buvo nutarta sunaikinti visus, kurie atsisakė paklusti jo duotam įsakymui.

⁴Pasibaigus pasitarimui, asirų karalius Nebukadnecaras pasišaukė kariuomenės vyriausiąjį vadą, savo pavaduotoją Holoferną ir tarė jam:

⁵„Taip kalba didysis karalius, visos žemės viešpats: ‘Eik mūsų vardu ir pasiimk patyrusių vyrų — šimtą dvidešimt tūkstančių pėstininkų ir dvylika tūkstančių raitininkų.

⁶Leiskis į žygį prieš visus kraštus Vakaruose, nes jie nekreipė dėmesio į mano įsakymus.

⁷Įsakyk jiems, kad turėtų pasirengę žemių ir vandens[1], nes aš atžygiuoju ant jų įtūžęs. Aš uždengsiu visą jų žemės paviršių savo kareivių kojomis ir leisiu, kad jie taptų mano kariuomenės grobiu.

⁸Daubos ir grioviai bus pilni jų sužeistųjų! Net patvinusi upė bus užkimšta lavonų!

⁹Aš išvarysiu juos belaisviais į pačius žemės pakraščius.

¹⁰Tad eik! Užimk jų žemę iš anksto. Jeigu pasiduos, pasaugok juos man iki bausmės dienos.

¹¹O tiems, kurie priešinsis, nė vienam neparodyk jokio pasigailėjimo, bet leisk žudyti ir plėšti kiekviename krašte, kurį užimsi.

¹²Prisiekiu savo gyvastimi ir savo karalystės galybe, aš tai pasakiau ir įvykdysiu savo rankomis!

¹³O tu nepraleisk nė vieno savo valdovo įsakymo, bet taip juos vykdyk, kaip įsakiau. Nedelsk tai vykdyti!’“

¹⁴Išėjęs iš karaliaus rūmų Holofernas tuojau pat sušaukė visus asirų kariuomenės didžiūnus, vadus ir pareigūnus.

¹⁵Jis sutelkė į būrius šimtą tūkstančių rinktinių kareivių, kaip jam buvo įsakęs padaryti jo valdovas, ir dvylika tūkstančių raitų lankininkų.

¹⁶Jis paskirstė juos į kovos gretas, kaip skirstoma galinga kariuomenė žygiui.

¹⁷Be to, jis parūpino labai daug kupranugarių, asilų bei mulų mantai gabenti ir nesuskaitomą daugybę avių, jaučių bei ožkų jiems maitinti.

¹⁸Kiekvienas vyras gavo gausų maisto davinį ir dosniai sidabro bei aukso iš karaliaus rūmų.

¹⁹Tada jis leidosi į žygį su visa kariuomene, žygiuodamas pirma karaliaus Nebukadnecaro kovos vežimais, raitininkais ir rinktiniais pėstininkais uždengti visą žemės paviršių Vakaruose.

²⁰Drauge su jais ėjo marga minia tarsi skėrių spiečius, tarsi žemės smiltys — minia, kurios suskaičiuoti nebuvo įmanoma.

²¹Jie leidosi į žygį iš Ninevės ir žygiavo tris dienas Bektileto lygumos link. Nuo Bektileto jie nužygiavo statytis stovyklos prie kalnų, dunksančių į šiaurę nuo Aukštutinės Kilikijos.

²²Iš ten Holofernas, paėmęs visą savo kariuomenę — pėstininkus, raitininkus ir kovos vežimus, — nužygiavo į aukštumas.

²³Jis nuniokojo Putą ir Ludą, apiplėšė visus Rasiso vaikus ir izmaelitus, gyvenančius ant dykumos ribos į pietus nuo Cheleono.

²⁴Tada persikėlęs per Eufratą perėjo Mesopotamiją, naikindamas visus įtvirtintus miestus palei Abronos upę, ir pasiekė jūrą.

²⁵Paskui, užpuolęs Kilikijos žemes, išžudė visus, kurie jam priešinosi. Tada nuėjo prie pietinių Jafeto ribų priešais Arabiją.

²⁶Apsupęs visus madianiečius, padegė palapines ir išgrobė avides.

²⁷Nusileidęs į Damasko lygumą pjūties metu, padegė visus laukus, sunaikino kaimenes ir bandas, ištuštino miestus, nuniokojo žemes ir kalaviju išžudė visus jaunus vyrus.

²⁸Baimė ir siaubas apėmė visas pajūrio tautas: Sidono ir Tyro gyventojus, Sūro ir Okinos gyventojus bei visus Jabnės gyventojus. Ir Azoto bei Aškelono gyventojai buvo siaubo apimti.